Epistola Nicolai Regii Germani [...] K-63
Epistola Nicolai Regii Germani [...] K-63
Epistola Nicolai Regii Germani [...] K-63

Epistola Nicolai Regii Germani [...] K-63

Autorius: Francken Christian , 1549 - 1611

Antraštė: Epistola Nicolai Regii Germani, in qua cuidam amico respondet ad Christophori Varsevicii orationes nuper editas & sibi missas.

Antraštė lietuvių kalba: Germanų karaliaus Nikolajaus laiškas, kuriame vienam draugui atsako apie Kristoforo Varševico kalbas, neseniai išleistas ir sau atsisiųstas.

Publikuota: Cracow, Alexander Rodecki, 1583?

Formatas: 4to (177 x 147 mm). [8] lapai. [a-b4]. Susiūta.

Vokiečių religijos filosofo Christiano Franckeno veikalo editio princeps, jo bibliografo laikytas „neišsilaikiusiu“; jo gyvenimo ir darbų ekspertas Lechas Szczuckis taip pat rašė, jog „pirmojo knygelės leidimo neišliko“. Šis tekstas nepaprastai svarbus C. Franskeno, kurio įvairialypė gyvenimo patirtis paskatino religijos srityje daryti gana radikalias išvadas, religiniams įsitikinimams. Jis skubomis parašytas atsakant į diplomato ir politinio rašytojo Krzysztofo Warszewickio (1543 -  1603 m.) poleminį darbą „Pro Christi fide et Petri sede“, kuriame teigiama, jog erezija žlugdo šalį, drumsčia taiką ir griauna visų žmonių moralę. C. Franckenas prieštarauja K. Warszewickiui, ypač jo minčiai apie katalikų bažnyčios vienybę: kadangi ji paremta baime ir prievarta, autorius laiko ją tik „įsivaizduojama“. Tekstas išleistas ganėtinai „mįslingomis aplinkybėmis“ (L. Szczuckis) nenurodžius autoriaus vardo, spaustuvės ar spaustuvininko vardo (greičiausiai jį išleido Alexanderis Rodeckis Krokuvoje, 1583 m. pabaigoje, netrukus po to, kai buvo išleista K. Warszewickio knyga). Į C. Franskeno anoniminę knygelę atsakė ir kitas autorius katalikas. Karaliaus pamokslininkas Peteris Lilia kitais metai išleido savo darbą „Responsio ad cuiusdam Nicolai Germani Epistolam“. (Vilnae, 1584 m.)

Liuteronų šeimoje Magdeburege gimęs C. Franskenas į katalikybę pirmą kartą atsivertė 1568 m. 1579 m. jis atsisakė profesoriaus pareigų jėzuitų kolegijoje Vienoje ir išvyko į Bazelį, o ten buvo priimtas į universitetą, kuriame praleido keletą mėnesių ir susipažino su laisvamaniais humanistais, kurių centru buvo tapusi Peterio Pernos spaustuvė. Nuo tada C. Franskenas pradėjo savarankiškai ieškoti dvasinės tiesos: daugybę kartų atsivertė į kitas religijas, o per visą gyvenimą katalikybės atsisakė ir vėl į ją atsivertė keturis kartus. Šiek tiek laiko pagyvenęs Vienoje, 1583 -1584 m. praleido Lenkijoje. Čia įsivėlė į nesutarimus dėl antitrinitorių. Po ginčo su Faustu Sozziniu, iš Lenkijos išvyko į Klužą, ten kartu su Francisiu Davidu, Johannesu Sommeriu ir Jacobu Palaeologusu 1585 m. (ir dar kartą 1589 - 1591 m.) dėstė Unitorių gimnazijoje. 1600 m. C. Franskeną suėmė ir įkalino Romos inkvizitoriai. Paskutinysis tarp inkvizicijos aktų rastas dokumentas, kuriame minimas jo vardas, datuojamas 1611 m. 

Šaltinis: Estreicher, Bibliografia polska XV.-XVI. stolecia (1875), no. 91474; Budny/ Statorius, Bibliotheca dissidentium …  vol. XIII: Christian Francken (1991), p. 120f., no. 5 („no copy preserved“); L. Szczucki, Philosophie und Autorität. Der Fall Christian Francken, in: Paul Wrzecionko, Reformation und Frühaufklärung in Polen (1977), p. 186f.