III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91
III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91

III Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] K-91

Autorius: N / A

Antraštė: Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód, za nayiaśniejszego hospodara Zygmunta III. w Krakowie w roku 1588. Drugl raz w Wilnie, w roku 1619... Z przyłożeniem pod artykuły Konstytucyi Seymowych od seymu roku 1550 aż do seymu roku 1690... piąty raz, za nayiaśniejszego Augusta Trzeciego po dwakroć za nayiaśniejszego króla Stanisława Augusta, z przydatkiem Summaryuszów, Praw i Konstytucyy od roku 1764 do roku 1786; teraz za szczęśliwego panowania nayiaśniejszego cesarza i samowładcy wszech Rossyy króla polskiego Alexandra I. Bez źadney odmiany, podług wydania wileńskiego, roku 1786... przedrukowany.

Antraštė lietuvių kalba: Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės statutas, pirmą kartą šviesiausiam valdovui Žygimantui III valdant, 1588 metais Krokuvoje, antrą kartą Vilniuje, 1619 metais... su Seimo Konstitucijos straipsniais nuo Seimo 1550 metais iki Seimo 1690 metais... penktą kartą šviesiausiam Augustui Trečiajam valdant dvigubai ilgiau nei šviesiausiam karaliui Stanislovui Augustui, su pridėtomis išvadomis, teisėmis ir konstitucijomis nuo 1764 iki 1786 metų; dabar visos Rusijos šviesiausiam imperatoriui ir vienvaldžiui Lenkijos karaliui Aleksandrui I laimingai valdant be jokių pakeitimų pagal Vilniaus leidimą 1786 metais perspausdintas.

Publikuota: Wilno 1819. Nakładem Wileńskiego Towarzystwa Typograficznego. Druk A. Marcinkowski.

Formatas: s. [22], 356, [98], 18, [11], 47, 34 cm.

Įrišimas: to meto įrišimas.

Lietuvos statutai – tai teisynai, teisinis senosios Lietuvos valstybės santvarkos pagrindas. III Lietuvos Statutas (paskelbtas 1588 m.), kurio parengimui vadovavo LDK vicekancleris Leonas Sapiega – buvo pats išsamiausias ir tobuliausias. Jis parodė, kad LDK pasiekė Vidurio Europos šalių lygį – aukštas jose išdėstytos teisinės sistemos lygis darė įtaką kaimyninių šalių teisės raidai. III Statutas galiojo 250 metų (iki 1840 m.) ir susilaukė daug laidų.

Tai paskutinė LDK Statuto lenkų kalba laida, išspausdinta 1819 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje.

Šaltinis: Senosios Lietuvos istorija, 1009-1795 / Alfredas Bumblauskas. [Vilnius]: R. Paknio leidykla, 2005, p. 254.

Tai paskutinė Trečiojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statuto laida lenkų kalba. Be pakeitimų perspausdintas šeštasis, 1786 metų, leidimas. Statutas galiojo iki 1840 m., kai Lietuvoje buvo įvesti Rusijos įstatymai. Teisynas dienos šviesą išvydo Antonio Marcinovskio spaustuvėje, kuri veikė Vilniuje 1818–1863 metais. Čia spausdinti periodiniai leidiniai, išleista daugiau kaip 310 knygų: vadovėlių, mokslinių monografijų, disertacijų, grožinių kūrinių lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių, graikų, lotynų kalbomis. Išėjo 12 leidinių lietuvių kalba.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 136.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 136-137.

Parodos: „Advokato J. Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“, 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. spalio 21 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.