Atsimainymas

Autorius: N / A

Sukūrimo metai: XIX a. II p.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 70x60 cm. (Dvipusis paveikslas. Antroje pusėje -Švč. Mergelė Marija Maloningoji)

Jėzaus atsimainymas – siužetas, vaizduojantis evangelijose aprašomą Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykį, kai jis leido apaštalams Jokūbui, Jonui ir Petrui pamatyti savo dievybę. Žinodamas, kas jo laukia, norėjo parengti juos sutikti jo Kančios gėdą, kad vėliau galėtų džiaugtis jo Prisikėlimu. Atsimainydamas mokinių akivaizdoje parodė esantis laukiamasis Mesijas, kuris per Kryžiaus paslaptį pasieks garbingą pergalę; tai patvirtino danguje pasirodę pranašai Mozė ir Elijas ir pasigirdęs Dievo Tėvo balsas.

Paskiau mieliausias Jėzus nusivedė tris mokytinius savo: Petrą, Jokūbą ir Joną ant kalno ypatingo aukšto, vardu, regis, Tabor, ir persimainė jų akivaizdoj. Šventas jo kūnas ir veidas prašvito it saulė, o drabužiai jo išbalo it sniegas. Negana to: pasirodė tuojau Maižiešius su Elijošiu pranašu ir pradėjo šnekėti su Išganytoju.

/.../ ...apdengė kalną šviesus debesis, kurį išvydę apaštalai persigando. Tuo tarpu išgirdo balsą Dievo Tėvo, kalbantį iš debesies: „Tas yra Sūnus mano mielas, man patiko, jo klausykite“. Tuos žodžius išgirdę, mokytiniai labai pabūgo ir puolė ant veido savo. Bet nieko trukus atėjęs Jėzus dasilytėjo jų ir tarė: „Kelkitės ir nesibijokit“. Apaštalai, pakėlę akis savo, pamatė tik vieną patį mieliausią Jėzų tokioj pat stovyloj kaip visuomet buvo, nes Išganytojas žmogyste vėl uždengė savo dievišką galybę. Nužengdamas nuo kalno, tarė savo mokytiniams: „Niekam nepasakokit šiandien regėtą persimainymą mano, pakol neatsikelsiu iš numirusių“. [Motiejus Valančius, „Žyvatas Jėzaus Kristaus Viešpaties mūsų“, Raštai 3, p. 387–389]

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 57.