Šv. Florijonas
Šv. Florijonas

Šv. Florijonas

Autorius: N / A

Sukūrimo metai: XIX a. vid.

Kūrimo technika: medis, drožyba, polichromija: skarda.

Matmenys: aukštis - 88 cm.

Florijonas – šventasis kankinys romėnų karys (?–304). Nuskandintas su pririšta po kaklu girnapuse Emso upėje Austrijoje. Vaizduojamas kaip šarvuotas riteris, iškeltoje rankoje laikantis indą ir liejantis vandenį ant liepsnos, o kitoje laikantis ietį ar vėliavą, simbolizuojančias tvirtumą ir jėgą.

 /.../ Senovėj, Kazimierui karalium esant, lenkai panoro įgyti užtarytoją, kurs juos gintų įvairiuose reikaluose ir priepuoliuose. Dėl to išleido pasiuntinį prie Lucijaus popiežiaus ir meldė, idant kaulus kurio norint šventojo teiktųsi atsiųsti į Lenkų žemę. Tėvas Šventasis metuose 1183 ėmė kaulus to šv. Florijono, įdavė vyskupui Egidijui ir liepė vežti į Krokuvą. /.../ Nesgi, kaži kuomet Krokuvoj gaisrui kilus, gyventojai ypatingos pagalbos datyrė nuog šv. Florijono, dėl to tas mūčelninkas paliko paskaitytu už gelbėtoją nuo ugnies. O jogei ir miesteliai mūsų nori būti liuosais nuo aplankymo ugnelės, dėl to tai jų gyventojai stato ant stulpo šv. Florijoną, su kipeliu beliejantį vandenį ant degančių namų. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, 2006, p. 237–241]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, Kat. Nr., P. 210.

Parodos: Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, Kat. Nr., P. 211.