Naturhistorische Skizze von Lithauen, Volhynien und Podolien […] LM-201

Autorius: Eichwald Eduard, 1795 - 1876

Antraštė: Naturhistorische Skizze von Lithauen, Volhynien und Podolien in geognostisch-mineralogischer, botanischer und zoologischer hinsicht.

Antraštė lietuvių kalba: Lietuvos, Volynės ir Podolės gamtos bruožai geognostiniu ir mineraloginiu, botaniniu ir zoologiniu požiūriu.

Publikuota: Auf Kosten des verfassers, in Commission bei Leopold Voss in Leipzig. Gedruckt bei Joseph Zawadzki. Wilna, 1830.

Formatas: 256 p.

Įrišimas: to meto įrišimas.

Grįžęs iš ekspedicijos profesorius E. Eichwaldas ėmėsi iniciatyvos atspausdinti kelionės metu surinktą medžiagą. 1829 m. lapkričio 7 d. jis informavo universiteto rektorių Jo prakilnybę V. Pelikaną apie savo ketinimus „išspausdinti kelionės įspūdžius po Vilniaus, Gardino, Voluinės ir Chersono gubernijas iki Juodosios jūros". Jis paprašė Vilniaus universiteto rektoriaus, padedant universiteto kanceliarijai, sužinoti, kiek būsimos knygos egzempliorių norėtų įsigyti Vilniaus švietimo apygardos gimnazijos ir kitos mokymo įstaigos. Numatoma egzemplioriaus kaina - vienas rublis sidabru. [...] 1830 m. gegužės 9 d. Vilniaus universiteto taryba į užklausimą iš Vilniaus švietimo gubernijos direkcijos gavo atsakymą, kad numatomai spausdinti E. Eichwaldo knygai „Naturhistorische Skizze..." surinkta 10 rublių sidabru. Knygas užsisakė Vilniaus, Kražių, Troškūnų ir Chvalainų gimnazijos, taip pat Kauno, Dotnuvos, Telšių, Vidų, Gorunės, Ilukštainio mokyklos. Jau tų pačių metų spalio 25 d. Universiteto taryba informavo Vilniaus švietimo apygardos apskričių direktorius, kad prof. E. Eichwaldo knyga atspausdinta, tačiau vieno egzemplioriaus spaudai buvo išleista du kartus daugiau lėšų, todėl ir leidinio kaina bus du kartus didesnė. Visoje Vilniaus švietimo apygardoje buvo užsakyta 48 leidinio „Naturhistorische Skizze.." egzemplioriai.

Gražiai apipavidalintas ir įrištas leidinys buvo išleistas autoriaus lėšomis ir dedikuotas A. Humboldtui. Jame yra įdomios medžiagos apie Nemuno krantų Vilniaus-Gardino ruože geologinių tyrimų duomenis, apie Belovežo girios gyvūnus, ypač stumbrus, kurių tais laikais E. Eichwaldas buvo suskaičiavęs net 700. Knygos skyriuje apie tyrinėtų regionų geologiją autorius pateikia bendrą uolienų aprašą, jas suskirstydamas į Urgebirge (pirminius kalnynus arba uolienas), Uebergangsgebirge (pereinamuosius kalnynus, arba uolienas), Flözgebirge (antriniai kalnynai, arba uolienos) ir Tertiargebirge (tretiniai kalnynai, arba uolienos). […]. Pateikdamas tokį savotišką ir įdomų skirstymą, E. Eichwaldas darbe nurodo ir uolienų išplitimo vietas, išeigas į žemės paviršių. Didesnė veikalo dalis skirta paleontologiniams radiniams apibūdinti (Eichwald, 1830b). Veikale buvo panaudoti A. Andrzejowskio ir I. Jakowickio tyrimų duomenys. Pagal E. Eichwaldo naudotą uolienų stratigrafinį skirstymą galima spręsti, kad buvo remtasi Wernerio mokymu. Tą patvirtina ir I. Jakowickio veikalas „Obserwacye geognostyczne" bei 1825-1831 m. skaitytos mineralogijos paskaitos Vilniaus universiteto studentams.

Šaltinis: Gailė Žalūdienė. Vilniaus universiteto profesoriaus Eduardo Eichwaldo ekspedicija. - Geologija. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. 2004. No. 47. P. 1-7.

Vilniaus universiteto zoologijos ir lyginamosios anatomijos profesorius Eduardas Karolis Eichvaldas (1795–1876) 1829 m. suorganizavo mokslinę ekspediciją po Lietuvą, Baltarusiją bei kaimynines sritis. Ekspedicijoje surinktą geologinę, mineraloginę, gamtinę medžiagą paskelbė knygoje Lietuvos, Voluinės ir Podolės gamtos bruožai. Čia pateikiama žinių apie Nemuno krantų geologinius tyrimus Vilniaus–Gardino ruože, rašoma apie Belovežo girios gyvūnus, tarp jų stumbrus. Knygą autoriaus lėšomis išleido Juozapo Zavadzkio spaustuvė.

Belovežo girios planas.Iš Eduardo Eichvaldo knygos Naturhistorische Skizze von Lithauen, Volhynien und Podolien..., Vilnius, 1830 Belovežo giria – miškų masyvas dabartinės Baltarusijos Bresto ir Gardino srityse ir Lenkijos Palenkės vaivadijoje. Tai didžiausia giria Vidurio Europos lygumoje, apima apie 1460 km2 plotą, paskelbta Pasaulio paveldo paminklu.Giria buvo mėgstama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Lenkijos karalių, Rusijos carų medžioklės vieta.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 187,189.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 186-189.

Nuotraukos:

2-oji: Belovežo girios planas. Belovežo giria – miškų masyvas dabartinės Baltarusijos Bresto ir Gardino srityse ir Lenkijos Palenkės vaivadijoje. Tai didžiausia giria Vidurio Europos lygumoje, apima apie 1460 km2 plotą, paskelbta Pasaulio paveldo paminklu. Giria buvo mėgstama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Lenkijos karalių, Rusijos carų medžioklės vieta.