Juozas Mikėnas

Juozas Mikėnas (1901–1964) - dailininkas (skulptorius, tapytojas). Gimė 1901 m. Skardupyje (Latvija), mirė 1964 m. Vilniuje. 1926 m. baigė Kauno meno mokyklą, tapybos studiją. 1927–1931 m. studijavo monumentaliąją tapybą ir skulptūrų Paryžiaus Aukštojoje taikomosios dailės mokykloje. Nuo 1931 m. dirbo pedagoginį darbą Kauno meno mokykloje, Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute ir LTSR valstybiniame dailės institute (profesorius – 1946). Buvo „Ars“ grupės narys, dalyvavo oficialiuose konkursuose ir laimėjo ne vieną valstybinį užsakymą, pelnydamas visuomenės pripažinimą: 1946 m. už Pergalės monumentą Kaliningrade (Rusija) J. Mikėnui buvo paskirta TSRS Valstybinė premija, 1966 m. - Respublikinė premija už skulptūros kūrinius „Jaunosios komunistės portretas“  (1958),  „Talka“ (1960), „Pirmosios kregždės“ (1964). 

Apie kūrybą: J. Mikėnas – moderniosios lietuvių skulptūros mokyklos klasikas, skulptūrinės alegorijos meistras, nuosekliai plėtojęs klasikinės formos principus. Didelę įtaką dailininkui padarė utilitaristinis požiūris į dailę, suklestėjęs 4 dešimtmetyje visoje Europoje, jis perėmė ir būdingą tiems laikams stilistiką. Vėliau kūriniuose sustiprėjo socialinio aktualumo bruožai, išaugo dėmesys natūros perteikimui, atsirado daugiau dinamikos. Šiandien labiausiai vertinami J. Mikėno piešiniai, eskizai, mažųjų formų skulptūros, ženklinę, anot arsininkų, nepriklausomos Lietuvos įsijungimą į „didžiąsias Europos tautų kultūros lenktynes“. Būtent šie darbai rodo dailininko meninės brandos kelią, liudija prancūziškos aplinkos reikšmę, permainas, patirtas pasinėrus į gimtosios šalies aplinką, jo kūrybos reikšmę tarpukario Lietuvos meninei kultūrai.

Šaltinis: Juozas Mikėnas, Vilnius, 1956; S. Budrys, Juozas Mikėnas, Vilnius, 1961 ir LDM Dailininkų duomenų bazė.