Ivanas Rybakovas

Gimė 1870 m. Kalugos gubernijoje (Rusija), mirė 1942 m. Mednogorske (Rusija). 1889–1894 m. mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, 1895–1898 m. – Peterburgo dailės akademijoje. 1899 m. baigė ir šios akademijos pedagogikos kursus. Nuo 1896 m. mokė piešimo Vilniaus chemijos–technologijos mokykloje. 1899 m. pabaigoje tapo Ivano Trutnevo padėjėju Vilniaus piešimo mokykloje, dėstė joje piešimą ir tapybą berniukų klasėse. Buvo vienas aktyviausių Vilniaus meninio gyvenimo organizatorių – kartu su kitais įkūrė Vilniaus dailės būrelį (1902), Vilniaus dailės draugiją (1908). Po Trutnevo mirties buvo paskirtas Vilniaus piešimo mokyklos vedėju, bet šias pareigas ėjo labai trumpai. 1912–1915 m. vadovavo Vilniaus dailės draugijos aukštesniajai dailės mokyklai, populiariai vadintai Rybakovo mokykla. 1913 m. keliavo po Prancūziją. Nuo 1915 m. gyveno Turkestane ir Rusijoje. Nutapė Vilniaus ir jo apylinkų peizažų, Bretanės etiudų. Jiems būdingas tapybinis realizmas, ryški impresionizmo, plenerizmo įtaka. Taip pat tapė portretus, buitinio žanro paveikslus, natiurmortus. 1904 m. nutapė ikonų Vilniaus Lukiškių kalėjimo cerkvei. Daugiausia Rybakovo kūrinių yra Tulos dailės muziejuje.

Šaltinis: Académie de Vilna. VILNIAUS PIEŠIMO MOKYKLA 1866–1915. Parodos katalogas. Sud. dr. J. Širkaitė, Vilnius 2017, P. 52.