Vytautas Kasiulis

Vytautas Kasiulis (1918–1995) debiutavo Antrojo pasaulinio karo metais. 1943 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje Kaune surengta jo asmeninė paroda sukėlė didžiulį susidomėjimą. Viena sėkmės priežasčių – amžininkų viltis, jog Kasiulis bus tas žmogus, kuris sugebės padėti pagrindus išsvajotai Lietuvos akademinės tapybos mokyklai. Iš tiesų jaunasis menininkas kurį laiką atkakliai žengė retrospektyvizmo keliu. Itin atidžiai jis išstudijavo XVII a. dailės paveldą. Vienas jo studijų rezultatų – būdas pavaizduoti figūrą iš kelių pusių dvimatėje plokštumoje panaudojant veidrodį. Kasiulis pirmiausia išbandė šią priemonę su savimi (apie 1943 m. nutapė autoportretą prieš veidrodį; kūrinys saugomas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje), paskiau pritaikė kitiems vaizduoti. Tapydamas Moters aktą užfiksavo veidrodyje atsispindintį langą ir už jo atsiveriantį vaizdą. Ši detalė pagilina paveikslo iliuzinę erdvę ir suteikia šiokios tokios gyvybės bei linksmumo statiškai niūraus kolorito scenai.

Šaltinis: Meno albumas "Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje". Sud. G. Jankevičiūtė. Vilnius: LAWIN, 2012, P. 248.


Didžiausią poveikį V. Kasiulio kūrybos koncepcijai padarė studijos pas S. Ušinską, kuris iš mokinių reikalavo modernaus mąstymo, bet neatmetė klasikinės dailės patyrimo kompozicijos srityje. S. Ušinskui buvo svarbus ir motyvuotas vaizdo komponavimas bei meistriškumas. Šią nuostatą V. Kasiulis išsaugojo visą gyvenimą: keitėsi stilius ir meniniai interesai, bet darbai visada stebino kompozicijų vientisumu ir išradingumu – pagal vieną motyvą dailininkas galėjo sukurti kelis skirtingus meistriškus kūrinius. Jau 1943 m. pirmoje personalinėje kūrybos parodoje V. Kasiulis atkreipė į save dėmesį profesionalumu ir kūrybingumu. 

Šaltinis: Meno albumas „Peizažo erdvė“ (II tomas). Sud. N. Tumėnienė. Vilnius, LAWIN, 2013, P.44.