Paveiksle, kuriam pavaizduotos moters įvaizdis suteikė sąlyginį Nuolankumo pavadinimą, vaizduojama juodais gedulo drabužiais vilkinti jauna moteris, rankoje laikanti maldaknygę. Jos krūtinę puošiantis kuklus kryželis dar labiau išryškina atsidavimo Viešpaties valiai ir tikėjimo temą. Gali būti, kad šis atvaizdas buvo didesnės, vėliau apkarpytos, kompozicijos dalis (abipus moters, šešėlyje, galima įžvelgti dvi pagyvenusių vyrų figūras). Sprendžiant iš portretinio panašumo, drobėje pavaizduota moteris gali būti 1835 m. gimusi poeto Adomo Mickevičiaus ir pianistės Celinos Šimanovskos dukra Marija Elena Julija Mickevičiūtė, 1857 m. rudenį ištekėjusi už tapytojo Tado Goreckio (1825–1868), pergyvenusi savo vyrą ir 1922 m. mirusi gimtajame Paryžiuje. 1855 m. vienas po kito mirė jos tėvai, o 1856 m. pradžioje A. Mickevičiaus palaikai iš Stambulo buvo atgabenti į Prancūziją ir palaidoti netoli Paryžiaus, Monmoransi miestelio Les Champeaux kapinėse (tik 1890 m. perlaidoti Vavelio katedros kriptose). Šiuo sunkiu ir gedulo persmelktu laikotarpiu ir galėjo būti sukurta Nuolankumo alegorija, alsuojanti švelniu liūdesiu ir dvelkianti tikėjimo teikiama paguoda – šios temos būdingos ir kitiems T. Goreckio tapybos darbams. 

Šaltinis: "RES PUBLICA" Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno kolekcija . Sud. R. Janonienė. Vilnius, 2018, P. 186.