Autorius: N / A
Sukūrimo metai: XIX a. pab.
Kūrimo technika: medis, drožyba.
Matmenys: aukštis - 45 cm.
Jonas Evangelistas – šventasis, vienas iš dvylikos apaštalų, jauniausias Jėzaus Kristaus mokinys, Naujojo Testamento ketvirtosios evangelijos ir Apokalipsės autorius, kėlęs Kristaus dieviškumo idėją. Po Jėzaus mirties apaštalavęs ir lydėjęs apaštalą Petrą. Pasakojama, jog norėdamas išbandyti apaštalo tikėjimą Dianos šventyklos kunigas davęs išgerti jam taurę nuodų, – kai Jonas peržegnojęs taurę, nuodai išgaravę gyvatės pavidalu.
Jonas Evangelistas vaizduojamas jaunas, dailaus moteriško veido, bebarzdis, vilkintis ilgais plačiais drabužiais, su knyga, simbolizuojančia jo raštus, kartais – su krikščionių tikėjimą simbolizuojančia taure ir iš jos lendančia gyvate, simbolizuojančia šėtoną.
Viena pasalmė pasakė apie žmogų nekaltą: „Viešpatie, padarei jį ne daug ką mažesniu už aniolus, garbe ir šlove aprėdei jį“. Tą patį galim tarti apie šv. Joną apaštalą, kurs kaipo pats nepaprastai Dievą ir žmones mylėjo, taip ypatingai mylimas buvo nuo Kristaus ir žmonių it koks aniolas.
/.../ Domicianas ciesorius liepė jį nutručyti. Tarnai tuojau atbogino taurę, tručizna pripiltą, kurią šv. Jonas išgėręs būtinai sveiku paliko. Matydami pagonys tručizną nemačijus išvedė šventą iš miesto, sukūrė didžią ugnį, pakabino į vašą platų trikojį, pripylė aliejaus ir įsvadino šv. Joną. Ugnis kurstoma taip tvatėjo, jogei per liepsną nė apaštalo nebgalėjo užmatyti. Ilgai virinę, kad jau tarės iš senio koseną turintys, nuleido trikojį ir išvydo senį sveiką besimeldžiantį. Apie tokį stebuklą pranešė ciesoriui, kurs paskaitęs Joną šv. už žmogų nemarų išvežino jį ant salos, vardu Patmas. Čia būdamas, visos salos gyventojus į katalikus pervertė ir parašė knygą Apreiškimo, pilną dangiškų paslapčių./.../
Šv. Jonas parašė prie katalikų tris gromatas, kuriose užvis meilę Dievo ir artimo įsakė. Tie raštai rodo, jogei širdis jo pilna buvo meilės artimo. Pateko ilgiau už visus apaštalus, mirė Efeze, šimtą metų amžiaus turėdamas. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, 2006, p. 139–143]
Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 237.