Švč. Mergelė Marija Skausmingoji
Švč. Mergelė Marija Skausmingoji
Švč. Mergelė Marija Skausmingoji
Švč. Mergelė Marija Skausmingoji
Švč. Mergelė Marija Skausmingoji
Švč. Mergelė Marija Skausmingoji
Švč. Mergelė Marija Skausmingoji
Švč. Mergelė Marija Skausmingoji

Švč. Mergelė Marija Skausmingoji

Autorius: N / A

Sukūrimo metai, vieta: XVII a. vid., Raseinių r., Šiluvos apyl., Akmenės k.

Kūrimo technika: medis, drožyba, polichromija.

Matmenys: aukštis - 85 cm.

Skulptūra paimta iš daugiakampės su bokšteliu koplytėlės, stovėjusios ant mitologinio akmens Akmenės kaimo senkapiuose (Šiluvos apyl. Raseinių r.). 1973 m. įtraukta į saugomų dailės paminklų sąrašą (DV 2327). Apskaitos kortelėje įrašyta "...koplytėlė ant žemės su Marijos [skulptūra] ir bareljefu "Šv. Šeima". 1984 08. 15. skulptūrų nėra". 

Šaltinis: "Kultūros paminklai/22". Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, "Savastis", 2018, P. 160.

Švč. Mergelė Marija Skausmingoji – Švč. Mergelės Marijos vaizdavimas, simbolizuojantis Dievo Motinos išgyventą skausmą regint Sūnaus kančią ant kryžiaus. Vaizduojama stovinti, apsivilkusi baltą rūbą ir apsisiautusi mėlyną apsiaustą, jos galvą dengia skraistė arba karūna; rankos sukryžiuotos ar sudėtos maldai, į širdį susmigę septyni kalavijai. Pirmas kalavijas įsmigo jai į širdį, kai pamatė Jėzų naktį suimtą ir vedamą teisman; antras kalavijas – kai pamatė Sūnų žiauriai plakamą, trečias – kai pamatė jam ant galvos dedamą dygų erškėčių vainiką, ketvirtas – kai sutiko Kryžiaus kelyje, penktas – kai Jėzus buvo kalamas vinimis, šeštas – kai Sūnus mirė ant kryžiaus, septintas – kai matė iškankintą nuo kryžiaus nuimtą Sūnaus kūną. Įvyko tai, ką buvo pranašavęs kunigas Simeonas.

Kartais Dievo Motina vaizduojama sielvartaujanti ir vieniša prie Jėzaus kankinimo įrankių jo nuėmimo nuo kryžiaus metu.

Švč. Marija, matydama baisius sopulius sūnaus savo, taip buvo suspausta gailesiu, jogei galim skaityti už stebuklą, kad drauge su Kristum nenumirė. Sopuliai Švč. Marijos, po kryžium stovinčios, buvo didesni už kančias visų mūčelninkų Dievo. Regėdamas ir žinodamas tai, Viešpats Jėzus tarė: „Moteriške, šitai sūnus tavo“. Tai sakydamas parodė su galva į šv. Joną. O apaštalui, taip pat su galva rodydamas į Švč. Mariją, sakė: „Šitai motina tavo“. Sulig ta valanda šv. Jonas paskaitė Švč. Mariją už tikrą motiną ir buvo jos globėju. /.../ Tie žodžiai pervėrė širdį karalienės dangaus, nes vietoj tikro Dievo gavo už globėją tikrą žmogų. Vietoj Sūnaus Dievo gavo sūnų Zebedeušo. 

Kaipogi šventu vyru atėjusiu pristatė prie kryžiaus koptas, visų pirma numovė erškėčių vainiką ir nuleido Švč. Marijai, kuri verkdama bučiavo, nes buvo kruvina. Paskiau, ištraukusiu tris vinis, nuleido žemėn kūną, kurį Švč. Marija paguldžiusi ant kelių savo dideliai verkė. [Motiejus Valančius, „Gyvenimas Švenčiausios Marijos Panos“, Raštai 3, p. 275–277]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 154.

Skulptūrą „Sopulingoji Dievo Motina“ meno kolekcininkas įsigijo Kaune. Manytume, kad ji veikiausiai priklausė miestelyje XVII a. pastatytai bažnyčiai, kurios altoriuje buvo įkomponuota skulptūrinė Nukryžiavimo grupė. Pertvarkant bažnyčią, Marijos skulptūra galėjo būti perkelta į kapinių koplyčios altorių ir buvo ilgai naudojama. Apie tai liudija ant veido rasti šeši polichromijos sluoksniai. Pažymėtina, kad vietiniai meistrai perdažydavo senas skulptūras, ypač jų veidus.

Sopulingoji Dievo Motina vaizduojama basa stovinti ant apvalaus postamento, pritvirtinto prie dvigubo stačiakampės formos pagrindo. Figūros laikysena frontali, statiška, pečiai nuolaidūs. Marijos rankos pritrauktos prie šonų, priglaustos prie liemens. Priekyje sunerti dideli pirštai uždengia juosmens dirželį. Vilki raudona su oranžiniu atspalviu suknele, kurios klostės išilginės. Viena vidurinė klostė, virš nežymiai sulenkto kairės kojos kelio krinta įstrižai. Apačioje suknelės klostės lūžta įstrižinėmis briaunomis, sudarančiomis aštrių kampų pavidalus. Plačios, papūstos suknelės rankovės surantytos giliomis, suapvalintomis klostelėmis. Siaurėjančių rankovių galai papuošti baltais stačiais raukinukais. Žalsvas pečius siekiantis galvos apdangalas šonuose minkštai užlenktas. Priekyje pabrėžtinai horizontali apdangalo dalis atidengia aukštą jaunos moters veido kaktą. Mėlynai pilkšvas apsiaustas lygiai apgaubia figūros nugarą, pečius. Alkūnių dalyje apvaliai sumodeliuotos apsiausto klostės subėga pažastų dalyje ir išilgai krinta žemyn, apačioje sukomponuotos banguojančios klostės. Raudonai oranžinis suknelės atspalvis harmoningai suderintas su galvos apdangalo ir apsiausto spalvų tonais. Plačios baltos apykaklės klostės išryškina švelnią kaklo liniją. Pailgas, siauras Marijos veidas simetriškas. Šiek tiek nuleisti vokai pabrėžia į tolį nukreiptą žvilgsnį. Jautriai realistiškai perteikti veido bruožai sukuria švelnios, intymios nuotaikos įspūdį. 

Sopulingosios Dievo Motinos skulptūros meninė plastika atspindi LDK baroko stiliaus bruožus, kurie plito XVII a. vietinių meistrų išdrožtose skulptūrose. XVII a. I p. – vid. pasimokiusių skulptorių darbuose dažniausiai pastebime netobulai perkurtas, supaprastintas, savaip improvizuotas gotikos, renesanso kūrinių formas. Plastinės raiškos primityvumu išsiskiria Sopulingosios Dievo Motinos ir šv. Jono Evangelisto skulptūros iš Židikų (DV 1755; DV 1754) ir Tytuvėnų (DV 1274; UK 9272; K 1905) bažnyčių, šv. Kotryna (IP 1134; LA 413/799) ir šv. Elzbieta Vengrė (IP 1131; LA 413/796) iš Alksnėnų bažnyčios. XVII a. vid – II p. kūriniuose įsivyrauja baroko skulptūros tendencijos, kurias įžvelgiame judesio ir gesto išlaisvėjime, apvaliose formose, banguojančiomis klostėmis krintančiose draperijose. To meto LDK vietinių skulptorių darbus žymi judesio pusiausvyra, simetrija, minkštos, monumentalios plokštumos derinamos su vertikaliomis linijomis, aštriai lūžtančiais kampais. Skulptūros dvelkia vidine rimtimi ir ramybe. Panašios išvaizdos skulptūrų yra Židikų, Pievenų, Tryškių ir kitose bažnyčiose. Sopulingajai Dievo Motinai artimų XVII a. vid. – II p. provincijos meistrų išdrožtų pavyzdžių randame Pivašiūnų bažnyčioje – „Prisikėlęs Kristus“ (UK 32271; K 1247), šv. Jonas Evangelistas iš Kėdainių, šv. Arkangelas Mykolas iš Ariogalos ir Merkinės bažnyčių.

Apibendrinant visus šiuos pastebėjimus galime spėti, kad Sopulingosios Dievo Motinos skulptūra priskirtina nežinomam pasimokiusiam vietiniam meistrui, dirbusiam XVII a. vid. – II pusėje.

Šaltinis: "Kultūros paminklai/20". Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, "Savastis", Marija Kuodienė, Skulptūra „Sopulingoji Dievo motina“ ir jos meninė plastika, 2016, P. 212-213.

Parodos: Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 160; "Kultūros paminklai/22". Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, "Savastis", 2018, P. 160; "Kultūros paminklai/20". Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, "Savastis", 2016, P. 210-211.

Nuotraukose: ekspozicija parodoje „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.