Šv. Agnietė
Šv. Agnietė
Šv. Agnietė

Šv. Agnietė

Autorius: N / A

Sukūrimo metai, vieta: XIX a. II p., Kauno r. Margininkų bažnyčia.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 70x45 cm.

Šv. Agnietė – šventoji mergelė, gyvenusi Romoje IV amžiuje. Anksti davusi skaistybės įžadus ir atstūmusi visus garbintojus, todėl sulaukusi 12 metų mirusi kankinės mirtimi. Legendos pasakoja, jog Agnietę įsimylėjęs ir norėjęs vesti miesto prefekto sūnus, tačiau ji atmetusi pasiūlymą. Apkaltina esanti krikščione buvusi atiduota į miesto viešnamį. Kai jaunikis norėjęs ją išniekinti, kritęs ant žemės negyvas; Agnietė jį atgaivinusi savo malda. Nuteista sudeginti, tačiau ugnis jos nenorėjusi sudeginti; nužudyta perpjaunant gerklę, kaip pjaunamas avinėlis.

Šv. Agnietė vaizduojama su avinėlu ir kardu. Avinėlis – tyros, skaisčios ir patiklios būtybės, kankinės simbolis; akinamai balta vilna primena tyrumo ir romumo auką. Diržas – taip pat yra dorovingumo, nekaltybės simbolis.

Verksmingas tėvas pradėjo labai melsti šv. Agnieškės, idant teiktųsi atgydyti jo sūnų. Ši atsakė: „Ne aš, bet Dievas mano tai tegali padaryti“. Susimilusi vienok ant nuliūdusio, atsiklaupė ir meldė Kristaus Viešpaties, idant dėl parodymo galybės savo sugrąžintų gyvybą jaunikaičiui. Dar šventa maldos nebengė, o jaunikaitis sveikas atsikėlęs sušuko: „Vienas tėra tikras Dievas katalikų, o mūsų dievaičiai nieku yra!“ Išgirdusi tuos žodžius, minia atsiliepė: „Užmuškit tą raganą, kuri žudo rymionis“. Sempronijus, išvydęs tą stebuklą, susizgribo ir nebnorėjo šv. Agnieškės bevarginti, bet antras sūdžia Aspazijus jos nepaleido.

Tas, sukurdinęs didžią ugnį, šv. Agnieškę įmetino, vienok ugnis, į dvi šali išsiskleidusi, jos nesvilino. Šventoji, rankas į dangų pakėlusi, šiaip meldės: „Oi, Viešpatie geriausias, kurs nedaleidai, idant kūnas mano būt suteptas, priimk jau dūšią mano į amžiną linksmybę, trokštu kuo greičiau tave išvysti“. Vos maldą pabengė, Aspazijui liepiant, vienas tarnas prišokęs perpjovė su šoble gerklę šv. Agnieškės, o ta krauju apsiliejusi tuojau numirė. Tėvas su motina, atėmusiu kūną dukteries savo, palaidojo dailiai netoli nuo miesto Rymo, kame veikiai buvo pastatyta bažnyčia, vardui šv. Agnieškės pašvęsta. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, 2006, p. 95–99]

Šaltinis: „Surinkta ir išsaugota“. Jauniaus Gumbio dailės kolekcijos rinkinys. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 270.

Parodos: Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Publikuota: „Surinkta ir išsaugota“. Jauniaus Gumbio dailės kolekcijos rinkinys. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 271; "Lietuvių liaudies menas. Grafika. Tapyba" [sudarė Paulius Galaunė]. Vilnius, 1968, P. 212.

Nuotraukose: ekspozicija parodoje „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.