Šv. Florijonas
Autorius: N / A
Sukūrimo metai, vieta: XIX a. pab., Plungės r. Rietavo ap.
Kūrimo technika: medis, drožyba, polichromija: skarda.
Matmenys: aukštis - 37 cm.
Florijonas – šventasis kankinys romėnų karys (?–304). Nuskandintas su pririšta po kaklu girnapuse Emso upėje Austrijoje. Vaizduojamas kaip šarvuotas riteris, iškeltoje rankoje laikantis indą ir liejantis vandenį ant liepsnos, o kitoje laikantis ietį ar vėliavą, simbolizuojančias tvirtumą ir jėgą.
/.../ Senovėj, Kazimierui karalium esant, lenkai panoro įgyti užtarytoją, kurs juos gintų įvairiuose reikaluose ir priepuoliuose. Dėl to išleido pasiuntinį prie Lucijaus popiežiaus ir meldė, idant kaulus kurio norint šventojo teiktųsi atsiųsti į Lenkų žemę. Tėvas Šventasis metuose 1183 ėmė kaulus to šv. Florijono, įdavė vyskupui Egidijui ir liepė vežti į Krokuvą. /.../ Nesgi, kaži kuomet Krokuvoj gaisrui kilus, gyventojai ypatingos pagalbos datyrė nuog šv. Florijono, dėl to tas mūčelninkas paliko paskaitytu už gelbėtoją nuo ugnies. O jogei ir miesteliai mūsų nori būti liuosais nuo aplankymo ugnelės, dėl to tai jų gyventojai stato ant stulpo šv. Florijoną, su kipeliu beliejantį vandenį ant degančių namų. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, 2006, p. 237–241]
Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, Kat. Nr., P. 210.
Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, Kat. Nr., P. 210; Gedimino Petraičio tradicinės liaudies skulptūros rinkinys. Red. Marytė Slušinskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012, P. 200.