Kaimo peizažas
Kaimo peizažas

Kaimo peizažas

Autorius: Marševskis Juozapas, 1827 - 1874

Sukūrimo metai: XIX a. II p.

Kūrimo technika: lenta, aliejus.

Matmenys:  24,5 x 32,5 cm. 

Signatūra: Józef Marszewski (paveikslo apačioje dešinėje pusėje).

Tai būdingas Vincento Dmachausko mokinio, talentingo vilniečio peizažisto kūrinys, pristatantis jį kaip romantinio realizmo atstovą. Nepagražintos aplinkos tikroviškumas ir tariamas nereikšmingumas, detali plastika, kruopštus piešinys, dėmesys kasdienybei liudija apie tai, kad autorius įsisavino Sankt Peterburgo dailės akademijoje ir Varšuvoje bei Vilniuje išmoktas realistinės tapybos pamokas. Tuo tarpu kompozicijos struktūra – žema horizonto linija, atverianti romantikų pamėgtą begalinį dangaus plotą, – leidžia kalbėti apie J. Marševskį kaip apie romantinės sielos menininką, galėjusį grožėtis paprasta kaimo trobele, skurdžiu peizažu, nedidukėmis kaimiečių figūrėlėmis, paįvairinančiomis prislopintą pilkšvai rudo kolorito paveikslą. Vidinį autoriaus dualizmą išduoda ir plastinė peizažo elementų traktuotė. Kaimo trobelę ir ją supančią gamtinę aplinką jis tapo meistriška realistine maniera, siekia perteikti kiekvieno daikto ar gamtos objekto medžiagines ypatybes, fiksuoja smulkias detales ir šviesos blyksnius, bangelių raibuliavimą vandens paviršiuje, tuo tarpu pralaisvėja ir atsigauna prisilietęs prie dangaus ploto, užimančio didesniąją paveikslo dalį. Čia atsiskleidžia jo polėkis ir poezija, gebėjimas laisvai modeliuoti formą, kurti atmosferos, oro judėjimo įspūdį. Paveikslas demonstruoja procesus, vykusius nuo XIX a. vidurio Vakarų Europos mene, įsisavinant pažangų ir nuo akademizmo tolstantį realistinį kūrybos metodą, kartu jis yra puikus nacionalinio realizmo, perėmusio romantinę pasaulėraišką ir meilę gimtajam kraštui bei jo žmonėms, pavyzdys. Peizažas nutapytas greičiausia po 1860 m., kai po gyvenimo klajonių menininkas grįžo į gimtąjį Vilnių. Didžioji dalis J. Marševskio kūrybos saugoma už Lietuvos ribų, todėl „Peizažas su trobele“ nusipelno ypatingo dėmesio ir autoriaus kūrybos grąžinimo į gimtąją terpę. (Teksto autorė dr. Lijana Natalevičienė).