Jean Calvin

Jonas Kalvinas (angliškai: John Calvin; prancūziškai: Jean Calvin, prancūziškai tariama: [ʒɑ̃ kalvɛ̃],  tikrasis vardas Jehan Cauvin; 1509 m. liepos 10 d. - 1564 m. gegužės 27 d.) -  įtakingas prancūzų teologas ir pastorius, gyvenęs protestantų reformacijos laikais. Jis buvo itin svarbus reformacijos veikėjas, krikščioniškos teologijos krypties, vėliau pavadintos Kalvinizmu, pradininkas. J. Kalvinas buvo įgijęs humanitarinį ir teisinį išsilavinimą. Nuo katalikų bažnyčios jis atsiskyrė maždaug 1530 m. Kai dėl religinių nesutarimų Prancūzijoje kilo smarkus sukilimas prieš protestantus, J. Kalvinas pabėgo į Bazelį Šveicarijoje, kur 1536 m. publikavo pirmąjį savo reikšmingiausio veikalo „Krikščioniškos religijos pagrindai“ leidimą.

Tais pačiais metais Gijomas Farelis (Guilhem Farel) pakvietė J. Kalviną padėti reformuoti bažnyčią Ženevoje, tačiau miesto taryba nesutiko įgyvendinti jų idėjų, tad abu vyrai buvo išvaryti. Netrukus Martynas Buceris (Martin Bucer) pakvietė jį į Strasbūrą. Ten J. Kalvinas tapo pastoriumi prancūzų pabėgėlių bažnyčioje. Jis ir toliau rėmė reformatų judėjimą Ženevoje, o vėliau buvo pakviestas grįžti ir vadovauti Ženevos bažnyčiai. 

Grįžęs J. Kalvinas nepaisė jo galią bandžiusių apriboti įtakingų šeimų pasipriešinimo ir įvedė naujovių bažnyčios valdyme bei liturgijoje. Tuo metu į Ženevą atvyko erezija pagarsėjęs ispanas Migelis Servetas (Miguel Serveto). J. Kalvinas atvykėlį pasmerkė, o miesto taryba jį nuteisė mirties bausme. Netrukus į Ženevą ėmė vykti vis daugiau religinių pabėgėlių, išrinkti nauji miesto tarybos nariai, tad J. Kalvino priešininkai buvo išstumti. Paskutiniuosius gyvenimo metus J. Kalvinas praleido skatindamas reformaciją Ženevoje ir visoje Europoje. 

J. Kalvinas buvo nepailstantis polemikų ir apologetikų kūrėjas, sulaukdavęs prieštaringų reakcijų. Jis palaikė daugelį kitų reformatų, pavyzdžiui, Pilypą Melanchtoną (Philipp Melanchthon) ir Heinrichą Bulingerį (Heinrich Bullinger), draugiškai su jais susirašinėjo. J. Kalvinas parašė ne tik „Krikščioniškos religijos pagrindus“, bet ir komentarus apie daugelį Biblijos knygų, teologinius traktatus ir religinius dokumentus. Ženevoje jis visą savaitę reguliariai skaitydavo pamokslus. J. Kalviną įkvėpė Augistinijonų tradicijos. Jis detaliai išaiškino išankstinio nulėmimo doktriną ir absoliučią Dievo galią išgelbėti žmonių sielas nuo mirties ir amžinos kančios. 

Iš J. Kalvino raštų ir pamokslų išsivystė jo vardu pavadinta teologijos kryptis. Vėliau pasaulyje išpopuliarėjo reformatų, kongregatų ir presbiterijonų bažnyčios, laikančios J. Kalviną svarbiausiu tikėjimo tiesų aiškintoju. 

Šaltinis.: John Calvin. - Wikipedia, the free encyclopedia.