Andrius Sniadeckis

Andrius Sniadeckis (Jędrzej Śniadecki) – Matematiko ir astronomo Jono Sniadeckio brolis. Gimė Žnine (Lenkija), 1787–1791 m. studijavo mediciną Krokuvos, 1791–1793 m. – Paduvos universitete, 1793–1795 m. tobulinosi Edinburge, Londone, Vienoje. 1797–1832 m. buvo Vilniaus universiteto chemijos profesorius, 1798–1803 m. dėstė ir farmaciją. 1827–1832 m. vadovavo terapijos katedrai ir klinikoms. Vilniaus universitete įrengė chemijos laboratoriją. Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį (1800 m., papildomi leidimai – 1807 ir 1817 m.), buvo vienas iš chemijos lenkiškosios terminologijos kūrėjų. Laikomas biochemijos pradininku Lietuvoje. Jo veikalas „Organinių kūnų teorija“ (1804–1814, 2 t.) buvo vienas pirmųjų biologijos ir biochemijos vadovėlių pasaulyje, jis išverstas į prancūzų (1810 ir 1821) ir vokiečių (1825) kalbas. Propagavo higieną, sveiką mitybą, fizinį lavinimą (knyga „Apie vaikų fizinį lavinimą“), ragino tobulinti medicinos pagalbą. Buvo vienas iš žurnalo „Dziennik Wileński“ ir Vilniaus medicinos draugijos (įkurtos 1805 m.) steigėjų, pirmasis žurnalo redaktorius ir draugijos pirmininkas. Priklausė Šubravcų (Nenaudėlių) draugijai, nuo 1819 m. buvo jos prezidentas. Uždarius Vilniaus universitetą dėstė Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademijoje. Mirė Vilniuje.

Šaltinis: Andrius Sniadeckis. – Lietuvos dailės muziejus.