Edvardas Karniejus

KARNIEJ Edward, KARNIEJUS Edvardas, g. 1890 08 14 Vilniuje, m. 1942 12 01 Torūnėje (Lenkija). Tapytojas, scenografas. Pieš I pasaulinį karą trejus metus mokėsi staliaus amato Vilniuje. 1914 dirbo anglies kasyklose Pareinėje. Nuo 1918 Vilniuje buvo scenografo Wacławo Czechowicziaus padėjėjas Didžiajame teatre. Baigė Vilniaus dailininkų draugijos (Wileńskie Towarzystwo Artystów Plastyków) Piešimo mokyklą, joje mokėsi pas -Ludomirą Sleńdzinskį. Vilniuje kūrė scenografiją operos (Giuseppe Verdi „Aidai“, Artūro Rubinšteino „Demonui“, abu – 1925) ir dramos teatrų spektakliams. Nuo 1932 dirbo Torūnės teatro dekoruotoju. Nuolat lankėsi Vilniuje. Torūnėje priklausė Menininkų brolijai (Konfraternia Artystów).  Vilniaus dailininkų draugijos   narys nuo 1921.

Tapė portretus (ypač mėgo tapyti vaikus), aktus, natiurmortus, vėliau peizažus ir archit. vaizdus. Kūrybai būdinga neoklasicistinė stilistika, statiška kompozicija, glotni tapysena. Dalyvavo VD parodose 1922–24, 1926, 1928, 1930–31, 1934 Vilniuje, 1924–39 – Varšuvoje, parodose Poznanėje, Druskininkuose, Lvove, Krokuvoje, Torūnėje. 1929 dalyvavo  Vilniaus dailininkų draugijos   parodose Briuselyje ir Hagoje, 1931 – Carnegie institute Pitsburge. 1930 jubiliejinėje  Vilniaus dailininkų draugijos   parodoje Vilniuje eksponavo autoportretą, kompozicijos studiją ir galvutę. 1945 surengta pomirtinė kūrybos  paroda Torūnėje. Kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (al. tapytas „Autoportretas“, 1929, „Berniuko galva“, 1936), Lietuvos nacionaliniame muziejuje („P. Tyczkowskio portretas“, 1934), Varšuvos nacionaliniame muziejuje, Torūnės krašto muziejuje.

(Lietuvos dailininkų žodynas, III tomas: 1918-1944, sudarytoja Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013).