Liucija Balzukevičiūtė
Liucija Balzukevičiūtė (Łucja Bałzukiewicz arba Bałzukiewiczówna; 1887–1976) – viena iš kelių XX a. pradžios vilniečių moterų dailininkių. Įdomu, kad abu Liucijos broliai taip pat pasirinko dailininko kelią: Juozapas – tapytojo, Boleslovas – skulptoriaus. Ivano Trutnevo mokykloje įgytus dailės įgūdžius Balzukevičiūtė tobulino Paryžiuje, bet tenykštės mokytojos Olgos Boznańskos neoimpresionistinė įtaka jos kūriniuose prasimuša retai. Galbūt paryžietiškus prisiminimus, vaizduotės proveržius ir rankos laisvę ilgainiui nuslopino pedagoginė rutina: tarpukario metais Balzukevičiūtė dėstė dailės dalykus Antakalnyje įsikūrusioje Joachimo Lelevelio gimnazijoje.
Šaltinis: Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje. Sud. G. Jankevičiūtė. Vilnius: LAWIN, 2012, P. 126.
Gimė 1887 m. Vilniuje, mirė 1976 m. Liubline. Juozapo ir Boleslovo Balzukevičių sesuo. Apie 1902–1906 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. 1907 m. išvyko studijuoti į Paryžių, ten trejus metus buvo tapytojos Olgos Boznańskos mokinė, laisvalaikiu kopijavo tapybos meistrų darbus Luvre. 1912 m. grįžo į Vilnių, 1912–1913 m. dirbo Gardine. I pasaulinio karo metais kartu su Ferdinandu Ruščicu mėgino įsteigti dailininkų sambūrį „Vilniaus cechas“ (Cech Wileński), restauravo Vilniaus bažnyčių paveikslus. Tapė realistinius portretus, peizažus, interjerus, religines ir žanrines kompozicijas, gėlių natiurmortus. Kai kuriuose jos peizažuose pastebima impresionizmo įtaka. Nuo 1946 m. gyveno Lenkijoje.
Šaltinis: Académie de Vilna. VILNIAUS PIEŠIMO
MOKYKLA 1866–1915. Parodos katalogas. Sud. dr. J. Širkaitė, Vilnius 2017, P. 94.