Adomas Galdikas

ADOMO GALDIKO (1893–1969) individualus stilius per gyvenimą ne kartą kito. Ankstyvojoje tapyboje stipri rusų modernizmo įtaka, pasireiškusi formaliais požymiais, egzotikos ir teatrinės intrigos pomėgiu. Natiurmortuose dailininkas neretai vaizdavo žaislus ir lėles – žmonių ir gyvūnų pakaitalus daiktų pasaulyje. Komponuodavo objektus kaip režisierius, kurdamas įtampą, paslaptį, emocines sąsajas. Jo natiurmortams dera pavadinimas „pozuojanti tikrovė“, juo labiau kad net formos požiūriu kompozicija primena sceną – su centru, sceną uždarančiu fonu ir kulisais.

Šaltinis: Meno albumas „Pozuojantys daiktai“. Sud. G. Jankevičiūtė.  Vilnius, ELLEX VALIUNAS, 2017, P. 48.

Tapytojas, grafikas, scenografas, pedagogas. Gimė 1893 m. spalio 18 d. Giršinų vienkiemyje prie M osėdžio (dabar – S kuodo r.). 1912–1917 m. mokėsi barono A. Stieglitzo techninio piešimo mokykloje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dėstė piešimą „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir „Saulės“ gimnazijoje Kaune. 1920 m. aktyviai įsitraukė į Kauno meninį gyvenimą. 1923–1940 m. dėstė piešimą, dirbo Kauno meno mokyklos Grafikos studijos vedėju, išugdė daug žymių Lietuvos grafikų. A. Galdikas – vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų, surengusių personalinę parodą Paryžiuje (1931). T ais pačiais metais žinomas kritikas W . George’as parašė apie dailininką monografiją. Pasaulinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje 1937 m. A. Galdikas apdovanotas didžiuoju prizu ir aukso medaliu. 1940–1944 m. dėstė piešimą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1946–1947 m. dėstė T aikomosios dailės mokykloje Freiburge. 1947–1952 m. gyveno ir kūrė Paryžiuje, 1952 m. apsigyveno Niujorke, kur surengė keletą parodų.

A. Galdiko kūryba (grafika, tapyba, pašto ženklų ir lietuviškų pinigų eskizai, scenografija, dailės pedagogika) sudaro vertingą XX a. Lietuvos dailės dalį. A. Galdikas labai domėjosi ir lietuvių liaudies menu, žavėjosi senąja skulptūra, raižiniais, mažąja architektūra, keramika, liaudies muzikos instrumentais, todėl vaizdavo juos savo kūriniuose – piešė, liejo akvarele ar tapė. Kūriniuose ryški ekspresionizmo, art deco ir abstrakcionizmo įtaka.

Mirė 1969 m. gruodžio 7 d. Niujorke. Pomirtinės kūrinių parodos surengtos Kaune (1969, 1973), V ilniuje (1969, 1993, 2011) ir Č ikagoje (1970, 1974). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir privatūs asmenys.

Šaltinis: Meno albumas „Peizažo erdvė“ (II tomas). Katalogas. Sud. N. Tumėnienė. Vilnius, LAWIN, 2013, P. 228.