Napoleonas Ylakavičius

Napoleonas Ylakavičius (Napoleon Illakowicz, 1811-1861) - tapytojas. Dailės pradėjo mokytis lankydamas piešimo pamokas pas Motiejų Pšibilskį Vilniaus gimnazijoje, vėliau studijavo Vilniaus universitete pas Joną Rustemą. Dalyvavo 1831 metų lapkričio sukilime, po jo emigravo į Prancūziją. Dailės studijas tęsė Paryžiuje. 1836 persikėlė į Ispaniją; trumpai pabuvęs Saragosoje buvo įkalintas generolo Ramono Kabreros karlistų partizanų. Nelaisvėje tapė generolo, jo giminės ir štabo narių portretus. Po dvejų metų grįžo į Prancūziją, kūrė dekoracijas Bordo teatrui ir bažnyčiai bei Pietų krašto bažnyčioms ir rūmams. Vėliau dar studijavo Paryžiuje Mišelio Martino Driolingo (Michel Martin Drolling) dirbtuvėje, mokėsi litografijos Samuro (Samour) Kavalerijos mokykloje, keliavo po Šveicariją ir Italiją. 1848 buvo Austrijoje, o ruošiantis sukilimui, apsilankė Krokuvoje, nuvyko į Lvovą, kur išbuvo iki 1850 įslaptinta Cibulskio pavarde. Paskui ir vėlei išvyko į Prancūziją, o iš ten į Londoną. Dirbo karaliaus dvare, tapė portretus ir peizažus privačiai karalienės Viktorijos galerijai. 1857 sugrįžo į Vilnių, kur dėl Londono kontaktų su politiniais emigrantais, ypač su Stanislovu Vorceliu, iki gyvenimo pabaigos buvo sekamas caro policijos.Tapė portretus („Autoportretą", 1852; „Adomo Jurgio Čartoriskio", 1852; „Lajošo Košuto", 1853), peizažus, buitines ir istorines scenas („Vladislovas Jogaila prieš Žalgirio mūšį"), dekoravo bažnyčių interjerus, kūrė religinius , Smurgainią Sudervės, Vidiškių bei Juzefovo (Infantai) bažnyčių altorių paveikslus.

Šaltinis: [A. H. Kirkor] Napoleon Illakowicz. / kurier Wilenski. 1862. Nr. 29; SAP, III (V Drėma, Z. Nowak).