Vyro galvos etiudas
Vyro galvos etiudas

Vyro galvos etiudas

Autorius: Varašius Steponas, 1894 - 1984

Sukūrimo metai, vieta: 1926 m., Paryžius.

Matmenys: 46x38 cm.

„Vyro portretas“ – retas ankstyvojo laikotarpio Stepono Varašiaus kūrinys, praplečiantis Lietuvos dailės istorijos pasakojimą. S. Varašius – vienas pirmųjų Kauno meno mokyklos mokinių, su pagyrimu už piešimą baigęs Bendrąjį skyrių, studijavo tapybą Specialiame skyriuje, Justino Vienožinskio tapybos studijoje, kur 1924 m. pelnė pagyrimo raštą už tapybą. Nuo 1924 m. Varašius su pertraukomis tęsė mokslus Paryžiuje, šiam laikotarpiui priklauso „Vyro portretas“. Dailininkas buvo populiaraus dėstytojo Claudijo Castelucho mokinys Didžiosios lūšnos akademijoje, o Luvro muziejuje savarankiškai gilinosi į istorinės tapybos paslaptis, kopijavo senųjų meistrų paveikslus. 1926 m. S. Varašius debiutavo Paryžiaus dailės salone, kur buvo teigiamai įvertintas. Visapusiško talento menininką traukė klasika, jis atsakingai žiūrėjo į pasirengimą, norėdamas iš pasaulio muziejų ir užsienio studijų išspausti optimalią naudą.                                                                  Ankstyvojo periodo kūrinys neatrodo studijinis, nes jame ryškėja brandžiojo laikotarpio tapytojo kūrybos bruožai. Portretas demonstruoja autorių kaip jau susiformavusį menininką, puikiai įvaldžiusį tapybos techniką ir klasikinio portreto komponavimo principus, gerai prisimenantį apibendrintą savo mokytojo Vienožinskio tapybos manierą. S. Varašius mėgo vaizduoti žmones profiliu ir trimis ketvirčiais, iki pusės. Italas komponuojamas neutraliame fone, be jokių papildomų užuominų, pasitelkiant tik kompozicijos ir tapybos priemones psichologinei būsenai perteikti. Jausminę intonaciją atitinka paveikslo struktūra, linijų ritmika, dekoratyvi tapymo maniera, modeliuojant stambiomis plokštumomis, išnaudojant šviesos kaitos kontrastą. Aplinkos nekonkretumas leidžia sutelkti dėmesį į įspūdingą portretuojamojo išvaizdą ir pietietišką temperamentą, pabrėžti išdidžią italo laikyseną, aštrius valingo veido bruožus.                                                „Vyro portretas“ leidžia giliau pažinti S. Varašių, kuris dėl išblaškyto kūrybinio palikimo ir talento dalinimo kitoms meno sritims (muzikai, literatūrai, vertimams) nepakankamai žinomas visuomenei. S. Varašius gal ir nebuvo pirmo ryškumo žvaigždė nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau kiekvienas atrandamas naujas šio tapytojo kūrinys svarbus dailės įvykis, praplečiantis tapytojo biografiją ir magistralinį lietuvių dailės pasakojimą informacija apie menininko akiračio plėtrą Vakarų Europoje, tapybos pamokas muziejuose, prancūziškosios ir itališkosios patirties sklaidą lietuviškoje dirvoje. (Dr. Lijana Natalevičienė)