Juozo Tūbelio portretas
Sukūrimo metai: 1936 m.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 80,5x68,5 cm.
Signatūra: J. Vienožinskis (paveikslo viršuje dešinėje pusėje).
Lietuvos Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio portretas santūrus tiek spalvine, tiek tapybine prasme. Šiuo atveju juntamas oficialus dailininko ir portretuojamojo santykis. Greičiausiai tai yra vienas iš paskutinių žinomų portretų. 1939 m. rugsėjo 1 d. Tūbelių šeimą sukrėtė žinia apie Europoje prasidėjusį karą. Rugsėjo 30 d. J. Tūbelis mirė.
Šaltinis: Parodos „Susitikimai“ aprašas. - Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2015; "Justinas Vienožinskis. Gyvenimas, kūryba, atmintis", sudarytoja Nijolė Šiaučiūnienė. Utena, 2025, P. 41.
Jadvygos ir Juozo Tūbelių pažintis su Justinu Vienožinskiu užsimezgė daugiau nei prieš tris dešimtmečius iki šeimos portretų nutapymo. Juozas Tūbelis ir Justinas Vienožinskis, abu kilę iš Rokiškio krašto buvo pažįstami dar iš mokymosi Mintaujos gimnazijoje metų. Ši gimnazija buvo vienas svarbių centrų, kuriuose ugdėsi būsimoji Lietuvos šviesuomenė. Kitas lietuvių inteligentijos traukos centras buvo Sankt Peterburgas. Šiame mieste susipažino Jadvyga Chodakauskaitė (vėliau Tūbelienė) ir Justinas Vienožinskis. Peterburge jie priklausė tam pačiam bičiulių ratui kartu su Pauliumi Galaune, jo žmona Adele Nezabitauskaite Galauniene, Kajetonu Sklėriumi ir Elena Sklėriene [Ingrida Jakubavičenė. „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“, 2020, Tyto alba, p. 215] . Šis ryšys natūraliai persikėlė į tarpukario Kauną, kur Jadvyga Tūbelienė ir Natalija Vienožinskienė, tapytojo brolio žmona, tapo artimomis bendražygėmis – abi aktyviai dalyvavo organizacijų, besirūpinusių motinų ir vaikų gerove, veikloje.
Asmeninį ryšį lydėjo sudėtingas visuomeninis kontekstas. 1929 m. Vienožinskio įkurtoje Kauno meno mokykloje kilus studentų streikui, tapytojas buvo atleistas iš pareigų. Tuo metu Juozas Tūbelis vadovavo vyriausybei, todėl jo pozicija, išreikšta per Švietimo ministeriją, buvo svarbi sprendžiant su meno mokykla susijusius klausimus ir jos finansavimą. Situacija pasikeitė tik 1935 m. kai Vienožinskis, tapo naujai įsteigtos Lietuvos dailininkių sąjungos pirmininku, jam buvo leista grįžti į dėstyti į paties įkurtą mokyklą, kurioje įsteigus dar vieną tapybos studiją, jai vadovauti paskirtas Vienožinskis.
Greta visuomeninių reikalų glūdėjo ir paradoksalus šeimyninis kontekstas, atskleidęs lankstų Vienožinskio charakterį ir diplomatinį talentą. Viename iš 1936 m. žmonai Elenai rašytų laiškų Vienožinskis teigė eisiąs pas Tūbelienę prašyti užtarimo savo seseriai Liudai Purėnienei. Purėnienė buvo pirmoji moteris-advokatė Baltijos šalyse, Seimo narė, aktyvi socialdemokratė, Smetonos ir Tūbelio vykdomos politikos priešininkė, už savo veiklą ištremta į Rokiškio kraštą be teisės grįžti į Kauną. Įdomu, kad Liuda Vienožinskaitė (Purėnienė) ir Jadvyga Chodakauskaitė (Tūbelienė) jaunystėje turėjo galimybę susipažinti, nes tuo pačiu metu studijavo Sankt Peterburge Bestuževo aukštuosiuose moterų kursuose. Kitame laiške figūruoja informacija, kad tapytojo seseriai leista grįžti gyventi į Kauną [„Justinas Vienožinskis. Straipsniai, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai“ sud. Irena Kostkevičiūtė. Vilnius, „Vaga“, 1970, p241-242]. Taigi, Vienožinskis reprezentacinius vyriausybės vadovo ir jo žmonos portretus tapė tuo pačiu metu, kai jo sesuo teismuose dažnai ir be atlygio gynė politinės valdžios oponentus.
Paveiksluose Vienožinskis taikė skirtingą portretinės reprezentacijos strategiją. Juozo Tūbelio portrete (1936 m., drobė, aliejus, 80,5 x 68,5 cm) dominuoja santūri schematiška kompozicija, išryškinanti jo, kaip ilgamečio valstybės politiko, Ministro Pirmininko, Lietuvos Banko valdytojo statusą ir autoritetą. Tuo tarpu Jadvygos Tūbelienės portretas (1936 m., drobė, aliejus, 80,5 x 68,5 cm) spindi elegancija, rafinuotumu, aristokratiškumu. Plastiškesnis modeliavimas, švelnesnė spalvinė gama, laisvesnis komponavimas alsuoja šiltu dailininko ir modelio santykiu bei išryškina portretuojamosios savarankiškumą, išsilavinimą, visuomeninį statusą. Tūbelienė nuoširdžiai domėjosi menu, lankydavosi parodose, dažnai finansiškai paremdavo jaunesnius dailininkus, padėdavo jiems gauti stipendijas užsienyje. Tai buvo ypač svarbu Vienožinskiui, siekusiam savo studentams suteikti galimybių susipažinti su platesniu Europos meno kontekstu. Vienožinskis buvo vienas ryškiausių tarpukario dailės pedagogų, tarp jo išugdytų mokinių – Antanas Samuolis, Antanas Gudaitis, Augustinas Savickas, Viktoras Vizgirda, Vytautas Kazimieras Jonynas ir daugelis kitų, Lietuvos dailės raidai reikšmingų menininkų. Vienožinskis buvo ir vienas stipriausių savo kartos portretistų. Portretuose jam buvo svarbi formos ir spalvos dermė, tapydamas jis ieškojo kompozicinio vientisumo, harmonijos ir estetinio pasitenkinimo. Kūriniams būdingi prislopinti šaltoki tonai, santūri spalvinė gama, smulkus įstrižas štrichavimas, suteikiantis minkštumo ir atmosferiškumo pojūtį, ramią, sukauptą ir melancholijos sklidiną nuotaiką.
Jadvygos ir Juozo Tūbelių portretai reikšmingi kaip tarpukario reprezentacinės dailės pavyzdžiai. Juose skirtingomis plastinėmis priemonėmis įgyvendinti du viešojo asmens reprezentavimo modeliai: Juozo Tūbelio portrete pabrėžiamas valstybės veikėjo statusas, o Jadvygos Tūbelienės – elegancija, individualumas ir visuomeninis vaidmuo. Tūbelių gyvenimą lydėjo ne tik valstybės kūrimo darbai, bet ir aktyvus visuomeninis bei kultūrinis gyvenimas, draugystės su to meto dailininkais, intelektualais, visuomenės veikėjais. Kontrastingame asmeninių ryšių ir politinių aplinkybių fone 1936 m. sukurti Tūbelių šeimos portretai matomi ir kaip dokumentai, atveriantys platesnius tarpukario Lietuvos istorijos ir kultūros kontekstus. (Genovaitė Bartulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja).
Parodos: Dr. Jauniaus Gumbio dailės kolekcijos paroda „Susitikimai“, 2015 m. liepos 3 – rugsėjo 6 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas; Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“, 2008 m. liepos 3 d. – rugpjūčio 31 d., Lietuvos dailės muziejus, Vilnius; Paveikslas nuo 2026.08.10 deponuotas Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.
Publikuota: „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“. Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008. Kat. Nr. III, 157, P. 133; "Kaunas-Vilnius 1918-1945”, Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno kolekcija. Sudarytojos D. Barcytė, dr. I. Burbaitė. Vilnius, 2021, P. 103; "Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai", aut. Ingrida Jakubavičienė, Vilnius: Tyto alba, 2020; "Justinas Vienožinskis. Gyvenimas, kūryba, atmintis", sudarytoja Nijolė Šiaučiūnienė. Utena, 2025, P. 41.
Nuotraukose: Nuolatinė paveikslo ekspozicija Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Istorinėje LR Prezidentūroje, Kaune.