Autorius: Kojałowicz Alberto Wijuk, 1609 - 1677
Antraštė: TI Historiae Lituanae pars prior, de rebus Lituanorum ante susceptam Christianam Religionem conjunctionemque Magni Lituaniae Ducatus cum Regno Poloniae, libri novem [...] /TII Historiae Lituanae pars altera, seu de rebus Lituanorum a coniunctione Magni Ducatus cum Regno Poloniae ad Unionem eorum Dominiorum. Libri octo.
Antraštė lietuvių kalba: T I Lietuvos istorijos pirmoji dalis, prieš priimtą krikščionių religiją ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės susijungimą su Lenkijos karalyste, devynios knygos [...] . T II Antroji Lietuvos istorijos dalis, arba apie Lietuvos reikalus nuo Didžiosios Kunigaikštystės susijungimo su Lenkijos Karalyste iki jų valdų suvienijimo. Aštuonios knygos.
Publikuota: TI Dantisci (Gdańsk), 1650. Georg Förster / TII Antverpiae (Antwerp), 1669. Iacob Meurs.
Formatas: TI Vol.1, s. [12], 399 / TII Vol. 2, s. [24], 496, 4°.
Įrišimas: to meto įrišimas.
Exlibris: TI DUCAT LITVA MONETA MAGNI / ANTONIEGO DOMARADZKIEGO.
EXBIBLIOTECA / DUCIS BRUNSVICENSIS ET LUNEBURGENSIS.
Albertas
Vijūkas-Kojelavičius, kilęs iš turtingų Kauno bajorų, studijas baigė Vilniaus universitete.
Čia, būdamas profesoriumi, parašė „Lietuvos istoriją“, remdamasis M.
Strijkovskio kronika, kurią jis perdirbo pagal „literatūrinius reikalavimus“ ir
savo pažiūras. A. Kojelavičiaus istorija parašyta lotynų kalba, humanizmo
laikams būdingu stiliumi, tačiau jo pažiūros į valstybę, į krikščionybės
reikšmę Lietuvai buvo būdingos XVII a. viduriui.
Kojelavičiaus
Istorija buvo vienintelis ne tik XVII a., bet ir sekančio šimtmečio veikalas,
kuriame buvo mėginta nagrinėti Lietuvos feodalinės valstybės istoriją, pažinti
vieną iš tautos gyvavimo formų, bandyta vertinti didžiuosius valstybės gyvenimo
įvykius: karą su kryžiuočiais, Liublino uniją ir kt.
Šaltinis: Jurginis J., Lukšaitė I. Lietuvos kultūros istorijos bruožai (Feodalizmo epocha. Iki aštuonioliktojo amžiaus). Vilnius: „Mokslas“, 1981, p. 288, 289;
Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai: tarptautinės parodos katalogas, Vilniaus paveikslų galerija, 2012 m. vasario 16 - gegužės 20 d. = The Crosses stand for virtue, the Arrow for victory ... The Sapiehas – statesmen, art patrons and collectors = Krzyże znaczą cnotę, a Strzała zwycięstwo ... Sapiehowie – mężowie stanu, mecenasi sztuki i kolekcjonerzy / [katalogo sudarytojai Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė ; redaktoriai: Gintarė Petuchovaitė-Majauskė ... [et al.]; vertimas į lietuvių kalbą: Miroslava Dvilevič, vertimas į lenkų kalbą: Beata Piasecka, vertimas į anglų kalbą: Albina Strunga, David French; katalogo tekstų autoriai Dalius Avižinis ... [et al.]. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012, p. 52.
Vilniaus universiteto rektorius, profesorius, istorikas, heraldikos pradininkas Lietuvoje Albertas Kojalavičius- Vijūkas (1609–1677) sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbyną, parašė filosofijos traktatų, istoriografinių veikalų lotynų ir lenkų kalbomis. Didžiausias jo darbas – dviejų dalių Lietuvos istorija. Čia pateikiama įvykių apžvalga nuo seniausių laikų iki Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto mirties (1572). Autorius rėmėsi Motiejaus Strijkovskio (1547–1593), Petro Dusburgiečio († po 1326) kronikomis, Radvilų archyvo Nesvyžiuje dokumentais, Lietuvos metraščių išrašais. Tai pirmoji atskira knyga išleista Lietuvos istorija. Knyga paplito visoje Europoje, supažindino ją su Lietuvos praeitimi. Pirmoji veikalo dalis dedikuota LDK pakancleriui Kazimierui Leonui Sapiegai (1609–1656), čia aprašyti įvykiai iki 1387 metų.
Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 301.
Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 300-303.
Parodos: „Advokato J. Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“, 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. spalio 21 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.