Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177
Historya miasta Wilna LM-176, LM-177

Historya miasta Wilna LM-176, LM-177

Autorius: Micahał Baliński, 1794 - 1864

Antraštė: Historya miasta Wilna (TI, TII).

Antraštė lietuvių kalba: Vilniaus miesto istorija  (TI, TII).

Publikuota: Wilno. Drukiem Antoniego Marcinowskiego.1836.

Formatas:T. II.  w 8ce, str. XXIV, 234, 6 nl., ryc. 7 oraz 290, 12 nl., ryc. 1, faksym. 8, złp. 20.

Įrišimas: to meto įrišimas.

Ex libris: E. Dambrausko, Z. Kuzmickio

<…> Netrukus pasirodžiusi „Vilniaus miesto istorija“ amžininkų buvo sutikta įvairiai – vieni ja nepaprastai džiaugėsi, kiti – rado ir ką prikišti. Tiesa, daugiausia pagyrų pelnė pirmasis tomas. Štai J. I. Kraševskis, recenzuodamas šią knygą leidinio „Tygodnik Petersburski“ puslapiuose, teigė, kad M. Balinskio darbą galima lyginti su pačiais geriausiais visų šalių istorijos veikalais, o Poznanėje leidžiamame žurnale „Tygodnik Literacki“ anoniminis recenzentas priskyrė šią knygą prie geriausių leidinių, tais metais pasirodžiusių lenkų kalba (žr. Naruniec R. Michał Baliñski jako mecenas polskolitewskich więzi kulturowych. – P. 138). Deja, labai greitai M. Balinskio veikalas gerokai nublanko – jau 1838-aisiais, taigi po metų, pasirodė pirmasis J. I. Kraševskio „Vilniaus“ (Kraszewski J. I. Wilno od początków jego do roku 1750. – Wilno: druk S. Blumowicza, 1838) tomas (iki 1842 m. jų buvo išleisti dar trys). M. Balinskio tyrinėjimai kuriam laikui atsidūrė tarytum antrame plane. Kad ir kaip apmaudu būtų konstatuoti, tačiau iš užmaršties šis veikalas vėl buvo deramai prikeltas tik XX a., kai jau kitos „Vilniaus miesto istorijos“ (Vilnius: Mintis, 1968) autoriai iš naujo pažvelgė į M. Balinskio pateiktus faktus. Tačiau istoriko amžininkams dėl jau minėtos priežasties daug reikšmingesni tapo kiti jo darbai – „Užrašai apie karalienę Barborą“ (Baliñski M. Pamiętniki o królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta. – T. 1–2. – Warszawa: nakład i druk J. Glücksberga, 1837, 1840), bei kartu su Timotiejumi Lipinskiu parašytas veikalas „Senovės Lenkija“ (Baliñski M., Lipiñski T. Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym opisana. – T. 1–3. – Warszawa: nakładem S. Orgelbranda, 1843–1846), ypač – tomas, skirtas Lietuvai. Tačiau visa tai anaiptol nemenkina „Vilniaus miesto istorijos“ reikšmės. Ir ne tik dėl ten pateiktų istorinių duomenų. Šiandien šią knygą turėtume vertinti kaip dar vieną žingsnį M. Balinskio pažinimo link. Ypač svarbu tai, kad ši istorija rašyta dar be vadinamojo Varšuvos antspaudo, čia, Lietuvoje, jaučiant tiesioginį Vilniaus universiteto mokyklos, Vilniaus profesūros – mūsų istorijos mokslo grandų, dviejų „didžiųjų Ignotų“ – profesorių Onacevičiaus ir Danilavičiaus – poveikį. Šiandien simboliška atrodo net „Vilniaus miesto istorijos“ išleidimo data – kaip tik 1836 m. gruodžio pradžioje pradėti griauti Pilies vartai (galutinai nugriauti 1837 m. balandį) – bene paskutinis dar ryškus buvusios Vilniaus, anot M. Balinskio, – kelis amžius „vienos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinės“, šlovės simbolis (p. 2). Ar knygos, primenančios tos šlovės laikus, pasirodymas anuomet nebuvo savotiškas M. Balinskio protestas prieš tuos, kurie visomis išgalėmis naikino jau ir taip menkus jos likučius? Aiškių įrodymų tam vargu ar rasime. Tačiau šio istoriko veikloje atsitiktinumų būta ne tiek jau ir daug...<…>

Literatūra: Reda Griškaitė. Mykolo Balinskio pažinimo link. – Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologijos. Tekstai: http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/1197-reda-griskaite-mykolo-balinskio-pazinimo-link

Mykolas Balinskis (1794–1864), istorikas, Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos vicepirmininkas, Rusijos imperatoriškosios geografų draugijos narys, tyrė ir publikavo Lietuvos istorijos šaltinius, parašė Lenkijos ir Lietuvos, Vilniaus miesto istorijai skirtų veikalų. M. Balinskio dviejų tomų Vilniaus miesto istorija apima 1387–1586 m. laikotarpį. Veikalą iliustravo tapytojas ir grafikas Karolis Ripinskis (1809–1892), litografai Juozapas Ozemblovskis (1805–1878), Antanas Kliukovskis (1806–po 1864). Knyga išleista Antonio Marcinovskio spaustuvėje, ją puošia lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėtojo, pedagogo Zigmanto Kuzmickio (1898–1976) ir E. Dambrausko ekslibrisai.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 200.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 200-205.

Nuotraukos:

3-ioji: Andrius Benediktas Klongevičius. Piešė Karolis Ripinskis, litografavo Juozapas Ozemblovskis. Andrius Benediktas Klongevičius (1767–1841) – Vilniaus vyskupas, Vilniaus universiteto teologijos profesorius. 1815–1825 m. vadovavo Vilniaus universiteto Dogmatinės teologijos katedrai.

4-oji: Vilniaus Žemutinė pilis. Litografas Antanas Kliukovskis. Žemutinė pilis – XVI a. viduryje šiaurinėje Pilies kalno pašlaitėje pastatytas renesansinių Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų kompleksas. Litografijoje pavaizduota klasicistinės katedros dalis – Šv. Kazimiero koplyčia ir nežymiai apgriuvusių rūmų fragmentas.

5-oji: Ikikrikščioniško Vilniaus planas.

6-oji / 7-oji: Šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje.