Autorius: Hartknoch Christoph, 1644 - 1687
Antraštė: Alt und Neues Preussen geschriben.
Antraštė lietuvių kalba: Senoji ir naujoji Prūsija arba dvi Prūsijos istorijos dalys / 2 dalys 1 tome. Su *portreto iliustracija prieš titulinį knygos puslapį.
Publikuota: Frankfurtas ir Leipcigas, M. Hallervorden 1684.
Formatas: Titulinis graviruotas puslapis, 16 graviūrų* (1 dvigubo lapo dydžio), *83 tekstinės graviūros* (4 lapų dydžio) ir *2 dvigubo lapo dydžio graviruotos kortelės*. Folijos laikmečio oda 21.
Įrišimas: Viršelis kiek nusitrynęs, nugarėlėje kirminų pėdsakai ir 1 pakoreguota trūkstama vieta. Iš esmės, egzempliorius gerai išsilaikęs ir švarus.
Pirmasis leidimas. „Faktinėje Prūsijoje egzistuoja vienintelė pavardė, verta nuopelnų. Kalba eina apie Christoph Heinrich Hartknoch. Veikalas, dėl kurio jis tapo garsus ir dėl kurio čia minimas, yra jo 1684 m. pasirodžiusi knyga /Senoji ir naujoji Prūsija/; joje aprašomas visas Prūsijos krašto gyvenimas ir istorija po Vokiečių Ordino įžengimo. Šis rašytinis veikalas atlaikė rimtą Hartknocho pirmtakų kritiką ir pusantro šimtmečio lėmė Prūsijos istorijos atvaizdavimą“ (Wegele). – Dviejose dalyse pateikti šie aprašymai: etnologijos, kalbos, vietinių gyventojų, religijos, teisės, monetų, karo įrenginių, papročių, įpročių bei išsami miesto kronika. - J. K. Kraus, C. Pietesch ir J. J. Vogel sukurtose graviūrose matomi Karaliaučiaus, Gdansko, Elbingo, Thorno ir Braunsbergo vaizdai ant išgraviruotų lentelių bei tekste ant pusės lapo dydžio Mėmelio, Heilsbergo, Bartenšteino, Insterburgo, Riesenburgo, Zalfeldo, Marienverderio, Frauenburgo, Marienburgo, Angerburgo, Brunsbergo, Tapiau ir kt. vaizdai. Toliau –1 dvigubo lapo dydžio nukaldintos monetos, kostiumų atvaizdai, 4 gyvūnų atvaizdai, gausūs portretai – pavieniuose yra šiek tiek rudų dėmių, 1 tekstinė graviūra ant popieriaus, 1 išpjauta portreto graviūra (išilgai apvado linijos) ir aptraukta, 2 lapai su nuplėštais kraštais, 2 lapai su įplėštais kraštais, knygos pradžioje esančiame vidiniame viršelyje įrašai ir savininko žymos.
Istoriko, Karaliaučiaus universiteto dėstytojo, Vilniaus evangelikų liuteronų mokyklos rektoriaus Kristoforo Hartknocho (1644–1687) svarbiausias veikalas Senoji ir naujoji Prūsija, arba Dvi Prūsijos istorijos dalys – prūsų ir kitų baltų tautų istorijos, etnografijos, mitologijos šaltinis. Knyga iliustruota Prūsijos ir Mažosios Lietuvos miestų panoramomis ir kitais raižiniais, įdėtas Casparo Hennebergerio sudarytas Prūsijos žemėlapis.
Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 319.
Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 318-325.
Nuotraukos:
2-oji: Kristoforo Hartknocho portretas ir jo veikalo Alt- und Neues Preussen, oder Preussischer Historien zwey Theile (Frankfurtas ir Leipcigas, 1684) frontispisas. Frontispiso centre – prūsų žemių žemėlapis.
3-ioji: Prūsijos žemėlapis. Sudarė Casparas Hennebergeris, 1576.
4-oji: Ragainė. Ragainės (vok. Ragnit) miesto vietoje jau XIII amžiuje stovėjomedinė skalvių pilis, kurią 1278 m. sunaikino kryžiuočiai. 1397–1409 m. Ragainėje buvo pastatyta kryžiuočių mūrinė pilis, per Ragainę ėjo svarbus kelias į Žemaitiją ir Kauną. 1549–1563 m. Ragainėje klebonavo kunigas Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos Katekizmas (Catechismusa Prasty Szadei), išleistos 1547 m. Karaliaučiuje, autorius. Raižinio viršuje dešinėje pavaizduota protestantų bažnyčia, kurioje dirbo ir yra palaidotas Martynas Mažvydas.
5-oji: Tilžė. Tilžės (vok. Tilsit) miesto pradžią žymiskalvių ir žemaičių pasienyje stovėjusi skalvių pilis, kurią sunaikinę kryžiuočiai 1288 m. pastatė savąją medinę, o 1404–1409 m. – mūrinę pilį. XVI a. pirmoje pusėje Tilžėje iškilo nauja, rezidencinė, pilis. 1552 m. Tilžė gavo miesto teises, išsiplėtė jos teritorija. Miestas tapo svarbiu prekybos centru, per kurį ėjo ir dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybos. Ilgą laiką Tilžė buvo Mažosios Lietuvos lietuvybės židinys.