Liublino apylinkių valstiečiai
Autorius: Smuglevičius Pranciškus, 1745 - 1807
Sukūrimo metai: apie 1790 m.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 53x42.
Paveiksle vaizduojama buitinė scena iš valstiečių gyvenimo – sodybos kieme susirinkusi valstiečių šeima sėdi ant žemės, tėvas šukuoja sūnaus plaukus, o vaikas lengvai atpažįstamu judesiu pirštu traiško iš galvos krentančias utėles. Visa šeima vilki lengvais baltais drobiniais drabužiais, susijuosę juodom juostom. Moteris ir viena mergaitė galvas apsirišusios skaromis, jaunėlė dukra – su šiaudine skrybėle. Visą sceną stebi tijūnas, stovintis antrame paveikslo plane, tačiau lengvai pastebimas paveikslo žiūrovo, nes pavaizduotas vilkintis ryškiu mėlynu žiponu. Peizažas nėra detalizuotas – matyti medinės, šiaudais dengtos trobos kampas, šalia augančio didelio medžio fragmentas ir kitame paveikslo krašte nutapyti krūmai. Visi šie elementai yra iš esmės tik figūras išryškinti ir kompoziciją konstruoti padedantis fonas, visą dėmesį dailininkas sutelkė į pačios scenos perteikimą, dėmesingai ištapė veidus, ne pedantiškai, bet pakankamai tiksliai pavaizdavo aprangos tipą. Paveiksle ko gero yra užfiksuotas kažkoks konkretus įvykis, kuomet buvo susirūpinta dvaro valstiečių higiena, tačiau jis atspindi ir bendresnes Apšvietos epochos kultūros tendencijas – padidėjusį dėmesį valstietijai, susirūpinimą liaudies buities gerove. Tapybos pobūdis, piešinio braižas, netgi personažų tipažai, veidų modeliuotės būdas yra būdingi Pranciškaus Smuglevičiaus tapybai. Šiai autorystei pagrįsti yra ir istorinių duomenų. Buitines kompozicijas, vaizduojančias scenas iš valstiečių gyvenimo, pradėjo tapyti dar gyvendamas Italijoje (1776 – 1784), vėliau keletą tokio tipo kūrinių sukūrė Lenkijoje ir Lietuvoje. J. I. Kraševskio rinkiniuose buvo du 1784 m. datuoti piešiniai iš dailininko kelionių knygos, vaizduojantys „Valstiečių buitines scenas“, Lietuvos dailės muziejuje saugoma gerai žinoma drobė „Lietuvos valstiečiai“, yra žinomi du paveikslo, vaizduojančio Krokuvos valstiečius smuklėje, variantai. Stanislovo Augusto Poniatovskio rinkiniuose buvo du paveikslai, pavadinti „Lenkų valstiečiai su vaikais“. Net du P. Smuglevičiaus kūrinius valstiečių tema savo rinkiniuose Varšuvoje turėjo žymus politikos veikėjas, visuomenininkas ir rašytojas Hugo Kolontajus (Hugo Kołłątaj). 1795 m. ši kolekcija buvo išparduodama, ta proga parengtas detalus jos aprašymas. Apraše iš viso minimos keturios nedidelės P. Smuglevičiaus drobės, o vienos iš jų aprašymas puikiai atitinka čia nutapytą sceną: „paveikslas vaizduoja Liublino valstietį, sėdintį tarp savo šeimos narių ir šukuojantis sūnų“. Jam porinė buvo kita drobė, vaizduojanti einančius Liublino apylinkių valstiečius. Kiti du paveikslai vaizdavo Kšešovicų dvarą: viename buvo pavaizduotas po dvaro parką vaikštinėjantis paulinų vienuolis kun. Bžezinskis, panelė Teresė Grečinska ir išmaldos prašantis elgeta, kitame – Kšešovicų promenada ir joje sėdintys žydai. Krokuvos Čartoriskių muziejuje šiuo metu yra saugomas Antanui Smuglevičiui priskiriamas paveikslas, kurį nesunkiai galima būtų identifikuoti su H. Kolontajaus rinkinyje buvusiu Kšešovicų vaizdu. Pastebimas ir akivaizdus stilistinis ir spalvinis šio kūrinio panašumas su „Liublino apylinkių valstiečiais“, taigi galima teigti, kad abu kūriniai yra iš buvusios H. Kolontajaus kolekcijos ir priskirtini P. Smuglevičiaus teptukui. Kšešovicų miestelis ir dvaras yra netoli Krokuvos, 1788 m. palivarko statybą toje vietoje pradėjo žymi aristokratė, meno mecenatė maršalkos Stanislovo Liubomirskio žmona Izabelė (Elžbieta) Čartoriskytė Liubomirskienė. Kaip dailininko biografijoje (1973 m.) nurodė V. Drėma, P. Smuglevičius Kšešovicų dvare galėjo lankytis 1789 m., kai H. Kolontajaus kvietimu netolimoje Kšižanovičių parapijos bažnyčioje tapė altorinius paveikslus. Galbūt tuo pat metu jis nutapė ir Izabelės Liubomirskienės portretą, kuris vėliau buvo Adomo Giunterio rinkiniuose Dobrovlėnuose. Beje, I. Liubomirskienė yra žinoma kaip pažangi valstiečių globėja, tad visai tikėtina, kad Liublino apylinkių valstiečiai galėjo būti nutapyti kitame jos dvare. Bet kokiu atveju, galima teigti, kad šių paveikslų idėja gimė Apšvietos idėjas propagavusių aristokratų ir inteligentų aplinkoje (Dr. (hp) Rūta Janonienė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja).
Parodos: „Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“, 2021 m. gegužės 13 d. - 2022 m. kovo 13 d., Vilniaus paveikslų galerija.
Publikuota: Pranciškus Smuglevičius „Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“, parodos katalogas, Vilnius, 2022, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, p. 134.
Nuotraukoje: ekspozicija parodoje „Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“, 2021 m. gegužės 13 d. - 2022 m. kovo 13 d., Vilniaus paveikslų galerija.