Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“, 2008 m. liepos 3 d. – rugpjūčio 31 d.

Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“, 2008 m. liepos 3 d. – rugpjūčio 31 d., Lietuvos dailės muziejuje, Vilniuje.

„2008 m. liepos 3 d. Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose, atidaryta vieno žymiausių Lietuvos dailės kolekcininkų Edmundo Armoškos lituanistinės kolekcijos paroda „Lietuvos dailės atodangos. XVI–XXI amžiai“, kuri veikė iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. Jos metu visuomenei buvo pristatytas parodos kuratorės dr. Nijolės Tumėnienės sudarytas, spaudai parengtas šios parodos katalogas. Parodą rėmė Kultūros rėmimo fondas.

E. Armoška jau daugiau kaip 40 metų renka tapybos, skulptūros ir taikomosios dailės kūrinius. Anksčiau jis buvo surinkęs ir itin vertingą baldų kolekciją, turėjo įdomių Vakarų ir rusų meno darbų. Tačiau, anot dr. N. Tumėnienės, įgijęs nemažą kolekcionieriaus patirtį, nutarė sutelkti visą dėmesį lituanistikai ir tapybai, atsisakė daugelio meno kūrinių, pirmiausia menkesnės meninės vertės ir pamažu – kitų meno sričių. Dabartinė E. Armoškos kolekcija išsiskiria tuo, kad ji sudaroma labai tikslingai, siekiant aprėpti visas Lietuvos dailės raidos apraiškas tapyboje, yra pati didžiausia ir reikšmingiausia iš visų privačių tapybos rinkinių. Tokią ją pamatė ir parodos lankytojai.

Dr. Nijolės Tumėnienės nuomone, E. Armoškos lituanistinė kolekcija – didžiausia ir reikšmingiausia iš visų privačių tapybos kolekcijų, sukauptų Lietuvoje. Parodoje buvo eksponuojami ir kataloge pristatyti 232 dailės kūriniai – apie trečdalis visos E. Armoškos kolekcijos. Vertingiausia joje – XIX–XX a. tapyba. Iš senosios tapybos kūrinių E. Armoškos kolekciją puošia itin įdomus nežinomo XVI a. dailininko paveikslas – ikona „Švč. Dievo Motina su Kūdikiu“. Specialistų spėjimu, paveikslas galėtų būti siejamas su XV–XVI a. Vakarų Europos daile. Parodoje eksponuota dar keletas tokių pat retai Lietuvoje matomų paveikslų. Jai buvo atrinkta ir nemažai E. Armoškos sukauptų Vilniaus meno mokyklos dailininkų bei jų mokinių darbų, tarp jų ir Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas „Atpirkimo alegorija“, kitų garsios Smuglevičių giminės dailininkų – P. Smuglevičiaus tėvo Luko bei Felikso Smuglevičiaus – tapytos drobės. Paroda papildė dailės istorijos žinias apie kelių Riomerių kartų dailininkus – garsius ir mažiau žinomus. Joje buvo galima pamatyti ir itin vertingų Varšuvos dailės mokyklos vadovo, pirmųjų lietuvių dailės parodų XX a. pr. dalyvio Kazimiero Stabrausko, XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus piešimo mokyklos auklėtinių kūrinių.

Reikšmingą parodos dalį sudarė XX a. pirmos pusės Nepriklausomos Lietuvos dailininkų – Adomo Varno, Justino Vienožinskio, Adomo Galdiko, Petro Kalpoko, Viktoro Vizgirdos, Antano Samuolio ir daugelio kitų tapyti paveikslai. Jie liudija apie to laikotarpio tapybos raidą ir krypčių įvairovę.

Dr. N. Tumėnienė parodos atidarymo metu pristatydama parodą visuomenei pažymėjo, kad paskutiniais metais E. Armoškos „rinkinio karaliene tapo Lietuvos tapyba nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, o daugiausia nuo Vilniaus meno mokyklos įkūrimo iki šių dienų.“

XX a. antros pusės Lietuvoje gyvenančių dailininkų kūrybą E. Armoška, anot dr. N. Tumėnienės, „renka atsižvelgdamas į kiekvieno jų „meninius pasiekimus, teikdamas pirmenybę plačiai pripažintiems autoriams, dažniausiai išėjusiems anapilin. Pirmiausia daugumos tapytojų mokytojui Antanui Gudaičiui, kuriam pavyko eiti koloristinės ekspresyvios lietuvių tapybos priekyje. Tik E. Armoškos rinkinyje galima susipažinti su visa Šarūno Saukos kūryba. Parodoje buvo eksponuojamas dailininko programinis kūrinys „Pragaras“.

E. Armoškos kolekcijoje yra daug geriausių Antano Martinaičio darbų, tarp jų – itin vertingi paskutinieji tapytojo sukurti paveikslai. Vyresniosios kartos tapybos sampratai aukšto meninio lygio kūriniais, anot dr. N. Tumėnienės, atstovauja Augustinas Savickas, Leonas Katinas, Jonas Švažas. Jaunesnės kartos – Vincas Kisarauskas, Algimantas Švėgžda, Raimundas Sližys, Algimantas Kuras, Linas Katinas, Jonas Daniliauskas, Algis Skačkauskas. E. Armoškos tapybos kolekcija stebina plačiais privataus meno rinkėjo užmojais. Šiandien aišku, kad tai lėmė ne vien galimybės, kuriomis gali pasigirti ir kiti. Svarbiausia – patriotiškumas, kilnūs gyvenimo tikslai, neeilinis sugebėjimas suprasti meno rinką, o tai reikalauja išprusimo, gero skonio, nuovokos ir ypatingo talento.“

Parengė Danguolė Želvytė