Vladas Didžiokas

Gimė 1889 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje, mirė 1942 m. spalio 7 d. Kaune. 1907–1908 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. 1917 m. baigė Centrinę barono Štiglico techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge, 1917–1818 m. studijavo tapybą Peterburgo dailės akademijoje, 1922 m. tobulinosi Leipcige ir Berlyne. 1922–1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje, nuo 1931 m. vadovavo jos Dekoratyvinės tapybos studijai. Sukūrė scenografijų Vitebsko ir Kauno teatrams, bet daugiausia dirbo tapybos srityje. Tapė portretus, figūrines kompozicijas, peizažus, natiurmortus. Ankstyvieji paveikslai realistiniai, vėliau sustiprėjo formos apibendrinimas, postimpresionistinės tendencijos. Sukūrė linoraižinių, litografijų, ofortų. Dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų draugijos ir Lietuvos dailininkų sąjungos veikloje. Publikavo straipsnių apie dailę.

Šaltinis: Académie de Vilna. VILNIAUS PIEŠIMO MOKYKLA 1866–1915. Parodos katalogas. Sud. dr. J. Širkaitė, Vilnius 2017, P. 131.

V. Didžiokas daug laiko skyrė scenografijai: buvo baigęs dekoratyvinę tapybą, nuo 1918 m. dirbo teatro scenografu ir dėstė teatro dekoracijų discipliną Kauno meno mokykloje. Paveikslų nutapė nedaug, ir tų pačių meninis lygis įvairus. Baigęs studijas Peterburge (A. Stieglitzo piešimo mokykloje ir Dailės akademijoje) buvo linkęs į akademiškumą. 1922–1923 m. pusmetį pasitobulinęs Berlyne ir palankęs latvių dailininko J. Walterio-Kurau studiją, tapo postimpresionistinės tapybos šalininku ir pradėjo tapyti dekoratyviau, raiškiau, spalvingiau. Jo sukurtuose peizažuose gamta interpretuojama laisviau nei portretuose.

Šaltinis: Meno albumas „Peizažo erdvė“ (I tomas). Sud. N. Tumėnienė. Vilnius, LAWIN, 2010, P. 48.