Kazimieras Alchimavičius

Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz) - dailininkas, tapytojas. Gimė 1840 m. gruodžio 20 d. Dambravoje (dab. Dzembrovas, prie Lydos), mirė 1916 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje. Mokėsi Vilniuje. Dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo ištremtas į Sibirą (iki 1869). Apie 1871–1873 m. mokėsi Varšuvos piešimo mokykloje ir Vojceko Gersono (Wojciech Gerson) privačioje studijoje, 1873–1875 m. Miuncheno dailės akademijoje (pas A. Vagnerį), 1876–1878 m. studijavo Paryžiuje. Nuo 1878 m. gyveno Varšuvoje (nuo 1890 m. dėstė piešimą Posvikovos tapybos ir skulptūros mokykloje). Vienas žymiausių Lietuvos XIX a. II p. neoromantizmo tapybos atstovų. Nutapė lietuviškos tematikos istorinių („Margirio mirtis“ – 1875, „Lizdeika prie sugriautos Perkūno šventyklos“ – 1876, „Gedimino laidotuvės“ – 1888, „Sukilėlių sargybinis pamiškėje“, LDM), buitinių („Darbininkų samdymas į dvarą“, „Rugiapjūtė Lietuvoje“, „Bajoras ir valstietis“ – 1908, LDM) paveikslų, peizažų („Senas malūnas“, 1901, LDM), portretų (J. Chelmonskio, 1913, „Maurė“), religinių paveikslų („Švč. trejybė“ Liublino katedroje). Sukūrė freskų Peterburgo šv. Kotrynos bažnyčiai, keramikos ir medžio dirbinių. Kūrybai turėjo įtakos V. Gersono tapyba; kūriniuose romantinės temos ir nuotaikos perteikiamos realistine forma.

Šaltinis: Kazimieras Alchimavičius. - LIMIS. Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema.