Mykolas Kuleša

Tapytojas Mykolas Kulieša (Michał Kulesza, 1799 – 1863) yra vienas žymiausių Vilniaus meno mokyklos atstovų, nors jo kūrinių išliko labai nedaug ir apie dailininką žinome visų pirma iš XIX a. publikacijų.   Būsimasis dailininkas gimė bajorų Mykolo ir Teresės Monkevičiūtės Kuliešų šeimoje, 1799 m. lapkričio 26 d. (pagal Julijaus kalendorių) Vilniaus Bernardinų bažnyčioje buvo pakrikštytas Mykolo Aleksandro Petro vardais. Mokėsi Troškūnų bernardinų mokykloje, vėliau – Vilniaus gimnazijoje, kur piešimą dėstė Jonas Damelis. 1816 m. privačiai mokėsi dailės pas profesorių Joną Rustemą, o nuo 1818 m. jau minimas kaip Vilniaus universiteto studentas (be įvairių dailės disciplinų lankė prancūzų ir rusų literatūros, istorijos paskaitas). Jau studijų metais išryškėjo jo polinkis į peizažą. 1820 m. studentų darbų parodoje šalia savo eskizų eksponavo dvi tušu pieštas Rustemo sukurtų peizažų kopijas, kitų metų parodoje publiką sužavėjo nuotaikingais saulėtekio ir saulėlydžio peizažais. 1823 jam suteiktas meno kandidato laipsnis.   1823–1824 m. tiriant filomatų bylą buvo areštuotas, bet nenuteistas. 1824–1825 m. gyveno ir dirbo namų mokytoju Jeronimo Druckio – Lubeckio Lunino dvare . 1829 m. gavęs piešimo mokytojo patentą, nuo 1837 m. paeiliui  dirbo Kražių, Gardino gimnazijose, nuo 1844 m. iki mirties buvo piešimo mokytoju Baltstogės gimnazijose ir (nuo 1845 m.) Baltstogės bajorių merginų institute. Dailininkas mirė Baltstogėje 1863 m. lapkričio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių), paliko našlę Oną , dukrą Ameliją ir sūnų Alfonsą (Dr (hp) Rūta Janonienė).