Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė Marija
Autorius: N / A
Kūrimo technika: medis, drožyba, polichromija.
Matmenys: aukštis - 54 cm.
Nekaltai Pradėta Švč. Mergelė Marija – Švč. Mergelės Marijos vaizdavimas pagal regėjimus, kuriuos 1858 metais patyrė mergaitė Bernadeta Subiru (Bernarde-Marie Soubirous). Marija buvusi nepaprastai graži; priešpaskutinį kartą pasirodydama pasakiusi: "Aš esu Nekaltas Prasidėjimas" ir paraginusi nurodytoje vietoje kasti žemę, kol pasirodys gydomųjų galių turintis vanduo.
Marija vaizduojama stovinti ant žemės rutulio, pamaldžiai susidėjusi ant krūtinės rankas, su mėnulio jaunaties pjautuvu po kojomis, pamynusi žalčio galvą su obuoliu nasruose – blogio, nuodėmės simbolį. Baltas rūbas simbolizuoja nekaltybę, tyrumą, tiesą, o mėlynas apsiaustas, dvylikos žvaigždžių vainikas ir saulės spinduliai – dangaus karalystę. Galvą dengia balta skraistė, rečiau – karūna. Garbe ir didybe lyg drabužiu apsisiautusi Mergelė Marija aplink save spinduliuoja šviesą, nes vienintelė iš žmonių buvo gimusi be gimtosios nuodėmės. Jos skulptūrėlės statomos prie grotų, vandens šaltinių. Tikima, kad jų vanduo padedantis atgauti regėjimą ir išgydantis pačias sunkiausias ligas.
Kaip nuo amžių Viešpats Dievas ryžos leisti į šią pasaulę Sūnų savo, taip nuo amžių žinojo būsiant panelę, kuri pagimdys Sūnų Dievo. /.../ Zokanininkė Marija sako Švenčiausią Traicę šiaip tarp savęs šnekėjusis: „Jau atėjo laikas pradėti tinkamąjį mums darbą. Atėjo laikas išleisti į pasaulę nekaltą dūšią, kuri nuo mūsų ir nuo žmonių bus mylima. Apveizėkim ją visokiomis dovanomis mylistos mūsų. /.../ Sutverkim tokią, kokią turėti norim. Kad per amžius, stovėdama akivaizdoj mūsų, galėtų visuomet mums įtikti; tegul būna viena didžiau į mus pavėdi, nekaip kiti visi. Padarykim ją tokią, kokie buvo aniolai ir žmonės pirm grieko pirmutinio. Reikia išgožti ant jos didį šaltenį mylistos mūsų, nes noriu nužengti iš dangaus į jos žyvatą ir imti iš jos kūną žmogaus su prigimimu. Reikia to, idant amžinas Žodis išrinktų sau čysčiausią kūną, kuriame pasislėpęs imtų pradžią žmogystės. Žodis tas turi ant žemės gauti motiną be tėvo, kurs turi danguje tėvą be motinos“. [Motiejus Valančius, „Gyvenimas Švenčiausios Marijos Panos“, Raštai 3, p. 165]
Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 122.
Publikuota: Gedimino Petraičio tradicinės liaudies skulptūros rinkinys. Red. Marytė Slušinskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012, P. 15.