Autorius: N / A
Sukūrimo metai: 1807 m.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 80x75 cm. (Dvipusis paveikslas. Kitoje pusėje - šv. Šv. Hiacintas)
Švenčiausioji Jėzaus Širdis – Jėzaus širdies atvaizdas su liepsna, apsivijusia erškėčių šakele ir kryžiumi. Ji atspindi ir primena Jėzaus meilę, jautrumą ir gerumą visame Jo gyvenime ir ypač Įsikūnijimo, Kančios ir Eucharistijos slėpiniuose.
Svarbiausias vaidmuo skleidžiant tą paslaptingą meilės liepsną atiteko vienuolei vizitei šv. Marijai Margaritai (1647–1690) iš mažo Prancūzijos miestelio Paray le Monial. Jai apsireiškusio Jėzaus širdis buvusi liepsnose, akinanti labiau už saulę ir skaidri kaip krištolas, sužeista ir apjuosta erškėčių vainiku; ant širdies buvęs uždėtas kryžius. Apsireikšdamas tuo metu, kai žmonių tikėjimas buvo pakirstas ir prieš Bažnyčią maištaujama, Kristus atskleidė vienuolei savo Širdies troškimus ir patikėjo jai atnaujinti pamaldumą: "Štai Širdis, kuri taip mylėjo žmones … vietoj padėkos iš didesnės (žmonijos) dalies susilaukiu tik nedėkingumo".
Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 50.
Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 51.
Parodos: „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“, 2021 rugpjūčio 17 d. – 2022 sausio 29 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius.