Trakų pilis

Autorius: Kuleša Mykolas , 1799 - 1863

Sukūrimo metai: 1860 m.

Kūrimo technika: guašas, tempera.

Matmenys: 45 x 54  cm.

Signatūra: Michał Kulesza / mal z natury w 1860 r.  (apačioje, kairėje paveikslo pusėje).

Atostogų metu dailininkas daug keliavo piešdamas ir tapydamas istorines Abiejų Tautų Respublikos vietoves. Taip pat tapė portretus, architektūros paminklų ir didikų rūmų vaizdus, buitinio žanro kompozicijas, istorinius ir batalinius paveikslus, kūrė teatro dekoracijas. Vis dėlto, amžininkai labiausiai vertino aliejumi, tempera ar guašu tapytus jo peizažus, kuriuose pilniausiai atsiskleidė romantizmo pasaulėjauta – žavėjimasis gimtojo krašto gamta, jos istorijos ir kultūros paminklais. Siekdamas platesnės savo kūrinių sklaidos dailininkas 1852 m. Paryžiuje išleido litografuotų peizažų rinkinį „Teka Michała Kuleszy“. 1853 m. planuota antras litografijų serijos aplankas neišėjo dėl finansinių aplinkybių. Įdomu, kad šiame antrame aplanke buvo numatyta ir Trakų pilies griuvėsius vaizduojanti litografija.  Trakų salos pilies griuvėsiai buvo neabejotinai vienu populiariausių motyvų peizažinėje tapyboje. Su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių epocha susijusi vietovė tapo pražuvusios laisvės ir didybės simboliu, o kartu traukė dailininkus vizualine įvairove, iš įvairų žiūrėjimo taškų atsiveriančiomis vis kitokiomis perspektyvomis, galimybe „žaisti“ vandens, dangaus ir žemės dermės ir kontrastų variantais, apšvietimo efektais. Trakų peizažą XVIII a, pabaigoje nutapė Pranciškaus Smuglevičiaus, vėliau, 1822 m., į Trakus meninę ekspediciją surengė Vincentas Smakauskas. Vilniaus albumui skirtą Trakų vaizdą 1846 m. Jono Kazimiero Vilčinskio užsakymu tapė varšuvietis dailininkas Kristijanas Breslaueris, 1847 m. šį paminklą akvarelėje įamžino Albertas Žametas, o XIX a. viduryje dailininkai, galima sakyti, varžėsi kas įtaigiau perteiks šios unikalios istorinės vietovės žavesį. Čia aptariamas privačiuose rinkiniuose dabar esantis Trakų pilies vaizdas M. Kulešos kūryboje taip pat ne pirmasis. Garsus rašytojas ir meno mylėtojas Juzefas Ignacas Kraševskis straipsnyje apie M. Kulešą (Tygodnik Peterburgski, 1845, nr. 43) rašė, kad jau 1829 m. Kuleša buvo nupiešęs Trakų salos pilies griuvėsius. 1845 m. pieštuku pieštą „Trakų pilies“ vaizdą Kuleša padovanojo J. I. Kraševskiui. Rašytojas savo straipsnyje apie dailininką šį piešinį apibūdino išimtinai teigiamai – gyrė pasirinktą žiūrėjimo tašką, šviesos ir šešėlių žaismą, vaizdingą skaidraus vandens ir niūrių griuvėsių kontrastą. Pasak jo, Kulešos paveiksluose gimtinės gamta parodoma supoetinta, kartu graži ir liūdna, graži ir baisi, graži ir linksma, bet visuomet graži ir graži. Ar tie ankstesni Trakų peizažai išliko – neturime žinių. Apskritai originalių M. Kulešos kūrinių žinoma labai mažai. 1875 m, Zygmuntas Glogeris leidinyje Kłosy rašė, kad įvairiuose Lietuvos dvaruose buvo išblaškyta keliasdešimt Kulešos tapytų portretų ir peizažų, dar kažkiek kūrinių galėjo turėti Peterburge gyvenęs dailininko sūnus, bet apie tai duomenų nėra.  Taigi šis guašu ar/ir tempera tapytas nedidelis Trakų peizažas – didelė retenybė. Signatūra liudija, kad pilis tapyta iš natūros, 1860 m. vasarą (galima atkreipti dėmesį, kad signatūros rašysena artima signatūrai ant 1826 m. piešinio iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių). M. Kuleša pasirinko panašų žiūrėjimo tašką kaip ir Smuglevičius, Smakauskas ir Breslaueris, tačiau visų jų sukurti vaizdai skiriasi ir kompozicija, ir perteikta nuotaika. Kulešos peizaže labiausiai išryškinti pilies griuvėsiai, įtaigiai perteikta statinius gaubianti atmosfera, skaidrios šviesos kuriami statinių atspindžiai raibuliuojančiame vandenyje. Panašiai kaip ir Breslaueris, Kuleša didelę paveikslo dalį skiria lengvai debesuotam dangui, bet pirmame plane nevaizduoja kranto, todėl jo kūrinyje optika sufokusuota į salą, tarsi kybančią erdvėje tarp dangaus ir dangaus atspindžio ežere. Nykstančios pilies vizija atrodo prarandanti materialumą ir virstanti liūdnai gražios praeities simboliu. Tapybos pobūdžiu šis peizažas artimas panašia technika sukurtam 1841 m. M. Kulešos peizažui „Vandens malūnas“, saugomam Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (F. 320-466) - tapyba labai detali, smulkių potėpių, kiek sausoka, bet kurianti gamtos ramybės ir harmonijos nuotaiką. Įdomu, kad prie paveikslo pridėtuose rašteliuose išliko duomenų ir M. Kulešos Trakų pilies vaizdo ankstesnius savininkus. Rašyta čekų kalba, vietomis sunkiai įskaitoma, todėl tiksliam užrašų vertimui ir minimų asmenų paieškoms reikia specialistų konsultacijų ir papildomų tyrimų.  Pavyko suprasti, kad mašinėle spausdintą raštelį paliko kūrinio savininkas, prisimenantis, kad peizažas priklausė jo motinos šeimai, gyvenusiai Trakuose, netoli Rygos, Latvijoje (sic!). Ranka rašytas tuometinio kūrinio savininko mamos raštelis, kuriame teigiama, kad prisiminimus apie „pilį ant vandens” girdėjo iš savo tėvų Juozapo Maučalo (?) ir Olgos Ivanovnos Dolmatovskos Moučalovos, o peizažas anksčiau buvęs Dolmatovskių namuose Petrograde. Šie duomenys atspindi kaip šeimos relikvija branginto peizažo „kelionių“ iš Trakų per Peterburgą (galbūt ir Latviją) į Čekiją trajektoriją. Džiugu, kad po daugelio metų retas žymaus peizažisto kūrybos vėlyvojo laikotarpio kūrinys sugrįžo į Lietuvą (Dr (hp) Rūta Janonienė).